Su tokia nuomone sutinka ir mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė. Pasak jos, lietuviai vis dar ne visai supranta, kad prieš pradedant verslą ar individualią veiklą, derėtų pasikonsultuoti su mokesčių sistemą išmanančiu asmeniu. Taip galima ir išvengti nereikalingų problemų su Valstybine mokesčių inspekcija, ir sutaupyti.
– Ar lietuviai dažnai kreipiasi į mokesčių konsultantus?
– Pastebiu, kad kreipimųsi daugėja. Tiesa, dažniausiai kreipiasi jaunesni, prieš kokius dešimt metų verslą pradėję asmenys. Tuo tarpu vyresni verslininkai konsultuotis nori rečiau. Tikriausiai tai susiję su tam tikrais verslo aplinkos bei mentaliteto pokyčiais. Ilgiau gyvuojančiose firmose finansiniai klausimai jau palikti buhalteriams, ir niekas nemato jokio poreikio ką nors keisti.
Manau, kad nėra daug verslininkų, kurie dabar norėtų investuoti Rytuose, ypač vertinant tai, kad, pavyzdžiui, Rusijoje lietuviškas verslas gali turėti problemų.
– O ar būtina? Kuo buhalteris skiriasi nuo mokesčių eksperto?
– Buhalteriai yra vykdytojai. Tai asmenys, kurie stengiasi kruopščiai sumokėti visus mokesčius pagal visus numatytus teisės aktus, sudarytas sutartis. Kadangi jie yra asmeniškai atsakingi už apskaitos kruopštumą, buhalteriai linkę permokėti, kad tik nebūtų neatitikimų, klaidų.
Tuo tarpu mokesčių ekspertas gali pakonsultuoti, ar sutartys sudarytos optimaliai, ar tinkamai pasirinktos ir įteisintos veiklos. Juk kiekvienas verslininkas nori ir turi teisę optimizuoti mokesčius, tad mokesčių ekspertas jam gali patarti, kaip tą padaryti.
– Tad buhalteriai tiesiog negali teisingai interpretuoti teisės aktų?
– Nežinau, ar galima teigti, jog aktus reikia labai smarkiai interpretuoti. Pastaruoju metu Lietuvoje galima matyti, kad mokesčių klausimais konsultuoja ir teisininkai, ir buhalteriai, ir verslininkų kolegos. Ne visada tokios konsultacijos būna tinkamos.
Vertinant visą mokesčių interpretacijų spektrą, matyti, kad viename jo gale yra buhalteriai, tiesiog siekiantys kuo tiksliau įvykdyti tai, kas numatyta įstatymuose. Kitame – dažniausiai teisininkai, labai laisvai interpretuojantys mokesčių klausimus. Verslininkams lengva ranka rekomenduojamos mažiau apmokestinamos verslo formos, nekreipiant dėmesio į riziką, kuri gali dėl to atsirasti.
Mokesčių konsultantai yra kažkur per vidurį (jie dažniausiai turi ir ekonominį, ir teisinį išsilavinimą), tad išmano ir teisinę bazę, ir buhalterijos subtilybes, todėl gali patarti kaip mokesčius mokėti ir teisingai, ir optimaliai – juk tai svarbiausia kiekvienam verslą kuriančiam asmeniui. Iš esmės kalbame apie turinio ir formos derinimo klausimus.
– Ruošiate konferenciją apie mokesčių optimizavimą, kurioje skaitysite pranešimą apie turinio viršenybės prieš formą principą. Ką tai reiškia? Kuo tai svarbu mokesčių mokėtojams?
– Tai – labai svarbi sąvoka, apie kurią susimąstoma per mažai. Forma – tai sutartys, kuriomis remiantis mokami mokesčiai. Jei sutartis sudaryta tinkamai, sumokama tiek, kiek pagal ją priklauso. Turinys – kokia veikla iš tiesų vykdoma ir ar paruošti dokumentai ją atspindi teisingai.
Vienas iš pavyzdžių galėtų būti holdinginės kompanijos, turinčios būstines kur nors fiskaliniuose rojuose. Mokesčių inspekcija gali klausti, ar tikrai tos būstinės veikia, ar jose dirbama, ar jos įregistruotos ten tik tam, kad būtų išvengta mokesčių. Kitais atvejais verslininkai, neapgalvoję mokestinės schemos ir pradėję verslą ar investavę, permoka mokesčius dėl netinkamai pasirinkto įmonės registravimo.
„Griežtėjimo“ tendencija matoma visos Europos Sąjungos mastu – siekiant kovoti su ekonomine krize, į mokesčių mokėjimą ir jų surinkimą žvelgiama vis rimčiau, todėl su tuo juokauti neverta.
Pastebiu, kad 2004 m. priėmus Mokesčių administravimo įstatymą ir įtvirtinus turinio viršenybės prieš formą principą, mūsų mokestinėje teisėje ir šiuo metu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įdomiau vertinant sandorius, į ekspertus kreipiasi vis daugiau verslininkų, kurie tik dabar suprato, jog neteisingai mokėjo mokesčius. Prasidėjo problemos, bylos su Valstybine mokesčių inspekcija.
Tik atsiradęs šis principas tiesiog „egzistavo“, tačiau nebuvo labai griežtai taikomas. Dabar jis prižiūrimas itin aktyviai, tad verslininkai turėtų gerai išsiaiškinti mokestines schemas, tik taip galima išvengti rimtų problemų. Ši „griežtėjimo“ tendencija matoma visos Europos Sąjungos mastu – siekiant kovoti su ekonomine krize, į mokesčių mokėjimą ir jų surinkimą žvelgiama vis rimčiau, todėl su tuo juokauti neverta.
Tačiau nereikia sieti šio principo tik su „bausme“. Tiesiog dar prieš pradedant verslą, norint investuoti, keisti jo kryptį, verta pagalvoti ir apie būsimus mokesčius bei pasikonsultuoti.
– O kitiems gyventojams? Ar verta pasikonsultuoti su mokesčių konsultantais žmonėms, neturintiems savų verslų? Ar jie kreipiasi?
– Viskas priklauso nuo situacijos, tačiau kartais kreiptis tikrai verta. Gali būti, kad ruošiamasi pirkti turtą arba gautas paveldėjimas, galvojama apie priešvedybines sutartis. Visos šios situacijos yra svarbios, tad pasitarti su finansų ekspertu tikrai nepakenktų. Tokių kreipimųsi taip pat po truputį daugėja. Tikriausiai todėl, kad gerėja bendras ekonominis išprusimas, žmonės labiau domisi finansais ir juos supranta.
Mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija tikrai noriai konsultuoja gyventojus visais klausimais. Nežinau daug tokių šalių, kur, iškilus klausimams, būtų galima tiesiog pasiskambinti ar parašyti.
– Kartais pasigirsta teiginių, kad mūsų mokestinė sistema yra labai komplikuota ir apsunkina tiek gyventojus, tiek verslininkus bei investuotojus. Ar jūs su tuo sutinkate?
– Ne. Galvodama apie kaimynines valstybes, ar apie ES, negalėčiau išskirti nei vienos, kur mokesčių sistema būtų paprastesnė. Tačiau pastebiu pozityvių dalykų: mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija tikrai noriai konsultuoja gyventojus visais klausimais. Nežinau daug tokių šalių, kur, iškilus klausimams, būtų galima tiesiog pasiskambinti ar parašyti.
Taip pat nei sykio nesu girdėjusi iš investuotojų, kad juos atbaidytų Lietuvos mokesčiai. Be abejo, ypatingų pliusų sistema neprideda, bet tikrai negąsdina. Apskritai pastebiu, kad užsieniečiai į kitas šalis ateina „geriau pasiruošę“, pasidomėję mokestinių sistemų ypatybėmis, optimaliausiais jų mokėjimo būdais.
Kita vertus, dėl įvairių priežasčių, nesame šalis, kuri intensyviai gintų mūsų pačių investuotojus užsienyje. Tiek dėl įstatyminės bazės, kuri, pavyzdžiui, nėra palanki holdingams kurti, tiek dėl mūsų pačių politinės galios. Iš tiesų investuoti į užsienio rinkas geriau Vokietijos, Olandijos, JAV įmonėms. Vien jau dėl to, kad verslininkai žino: pažeidus jų interesus valstybės imsis juos ginti.
– Kalbant apie investicijas, kaip turėtų elgtis verslininkai, norintys investuoti į Rytų rinkas Rusijos ir Ukrainos konflikto metu?
Dažniausiai investuojama jau į ten veikiančias įmones: perkamos akcijos ir panašiai. Tokią veiklą iš tiesų geriau daryti ne iš Lietuvos, o iš kitos valstybės. Kodėl lietuvių valdoma investicija negali ateiti per Liuksemburgą, Olandiją ar Kiprą?
– Manau, kad nėra daug verslininkų, kurie dabar norėtų ten investuoti, ypač vertinant tai, kad, pavyzdžiui, Rusijoje lietuviškas verslas gali turėti problemų.
Tačiau reikia suprasti: beveik jokia investuojanti kompanija nepuola statyti savo fabrikų, parduotuvių. Dažniausiai investuojama jau į ten veikiančias įmones: perkamos akcijos ir panašiai. Tokią veiklą iš tiesų geriau daryti ne iš Lietuvos, o iš kitos valstybės. Kodėl lietuvių valdoma investicija negali ateiti per Liuksemburgą, Olandiją ar Kiprą? Šias galimybes būtina turėti omeny.
Tą turėtų apgalvoti į bet kokias užsienio rinkas norintys investuoti verslininkai. Pirmiausia, reikia įvertinti, kokia veikla bus užsiimama, kiek ji bus ilgalaikė, kokius įsipareigojimus norima prisiimti. Tuomet galima galvoti ne tik kokioje valstybėje tą veiklą vykdyti, bet ir iš kokios investuoti.
Apskritai, pastebiu, kad verslo kūrimas dažnai būna pernelyg atsietas nuo mokestinių klausimų. Su ekspertais reikia kalbėtis ne tada, kuomet jau reikia mokėti mokesčius, o tuomet, kada tik galvojama apie veiklą.
