„Energijos vampyrai“ – knyga apie kasdien mūsų sutinkamus žmones: viršininką, tėvus, bendradarbius, giminaičius, gyvenimo partnerį. Neretai jie viską žino geriau už mus, jie pasirengę neprašomi patarti ir padėti, manipuliuoja mumis, naudodamiesi mūsų baimėmis ir silpnybėmis. Kiekvienas tikrai pažįstame nemažai energijos vampyrų. Norisi jų išvengti, bet ne visuomet pavyksta. Vengimas – ne išeitis, reikia išmokti apsiginti. Tačiau kaip?
Apie tai, kaip apsiginti nuo energijos vampyrų, vokiečių žurnalistė Franziska Streun kalbasi su dr. Hamidu Peseschkianu.
– Kas yra energijos vampyrai?
– Tai galėčiau būti aš, galite būti jūs ir visi mus supantys žmonės, situacija, kurioje esame, bet kokia informacija.
– Iš kur atsirado ši sąvoka?
– Kalbėti apie energijos vampyrus pradėjau dirbdamas psichoterapeutu. Žmonės dažnai skundžiasi, kad yra išsunkti ir jaučiasi netekę energijos. Regis, šis apibūdinimas jau buvo sutinkamas komiksuose. Man ši sąvoka tiko, nes energija žmogui yra kažkas labai vertinga, o jos praradimas – didelė problema.
– Tokiu atveju energijos grobikai – svarbi Jūsų darbo dalis?
– Taip, nes labai dažnai kyla klausimas, kaip vienas asmuo ar situacija taip lengvai gerą nuotaiką paverčia bloga. Kai kurie žmonės sugeba būti didžiausi energijos vampyrai savo pačių atžvilgiu.
– Kokie dažniausiai pasitaikantys energijos vampyrų tipai?
– Tipų yra be galo daug. Mes apibūdinome tik pagrindinius. Dažnai pasitaiko Depresyviųjų vampyrų, jie savo savo nuotaika tuoj pat sugadina visiems kitiems nuotaiką. Tipiškas – ir vampyras Ledo Luitas. Tai racionalus tipas, kuris nuolat siurbia energiją iš emocionalių žmonių, nes pats jiems nepriklauso.
– Kokia pagrindinė energijos siurbimo priežastis?
– Žiūrint psichologiniu aspektu, pagrindinė priežastis – nepakankama savivertė. Tai, ką mes suvokiame kaip energijos vampyrą, užpuola, kai trūksta savivertės, atėmęs energiją, jis sustiprėja.
Tai, ką mes suvokiame kaip energijos vampyrą, užpuola, kai trūksta savivertės, atėmęs energiją, jis sustiprėja
Kuo mažesnė savivertė, tuo greičiau žmogus kritiką prisitaiko sau, užuot nukreipęs ją į veiksmą. Tai kelia tarpusavio nesusipratimus, ginčus dėl vertybių ir kuria kitas energiją siurbiančias situacijas.
– Galėtumėte pateikti pavyzdį?
– Jei tėvas savo dukrai visada sakė, kad mergaitėms nėra reikalo mokytis, nes jos vis tiek išteka, užaugusi mergaitė tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, bendraudama su vadovu, gali jaustis netvirtai ir leistis asmeniškai išnaudojama.
– Kodėl vampyrams tai visada pavyksta?
– Kad ir kaip aukštai ši moteris iškiltų karjeros laiptais, kaskart, kai vyras pasakys „tipiška moteris“, ji jausis pažeidžiama. Išgirdusi taip sakant, jai iškart suskausta seną žaizdą, kuri vėl akimirksniu įsiaitrina, tarsu paspaudus mygtuką.
– Ir kaip geriausia nuo to apsiginti?
– Visiems mums gerai pažįstamos situacijos, kai jaučiamės bejėgiai, išsunkti ir išnaudojami. Mano pateiktame pavyzdyje moteris galėtų atsikirsti vadovui, pasmerkti jį kaip vadovą arba kaip vyrą, pakeisti darbovietę arba partnerį.
– Galėtų, bet?
– Problema liktų neišspręsta. Ji pritartų tam pasakymui, prisiimdama savo skaudulį. Bet kas, prisilietęs prie tos žaizdos, visuomet galėtų ją valdyti. Todėl geriausia būtų suprasti, ką ta situacija turi su ja bendra ir kur yra jos priežastis.
– Kaip ji turėtų tai padaryti?
– Yra daug būdų, kaip rasti priežastis ir panaikinti jų keliamas reakcijas: savirefleksija, pokalbiai, terapija, knygos, asmenybės ugdymas ir taip toliau. Tik išsiaiškinę priežastį, galime reaguoti kitaip ir išsilaisvinti iš senų rėmų.
– Ir energijos siurbimas liausis?
– Taip. Išmokus atpažinti ir įgyjant teigiamų patirčių, savivertė stiprėja, o energijos atiduodama vis mažiau. Kuo stipresnis savo vertės pojūtis, tuo mažiau žmogui reikia sau ir kitiems įrodinėti, kad jis yra kažkas ir kažką gali, yra geras, vertas meilės ir kad jo darbas yra geras.
– Kodėl savivertė yra taikinys energijos vampyrams?
– Nes pažeidžiamiausi esame ten, kur mūsų savivertė silpniausia. Ten energijos vampyrai ir įsirengia „degalinę“. Deja, apytikriai skaičiuojant, 80 proc. žmonijos stinga natūralaus savo vertės pajautimo.
– Kodėl taip yra?
– Nes auklėjama dažniausiai skatinant siekti rezultato, o kai jis nepakankamas, tada atimama meilė. Mes esame mylimi, nes ką nors darome gerai ir taip, kaip iš mūsų tikimasi, o ne todėl, kad esame geri tokie, kokie esame. Todėl daugelis žmonių savo darbo kritiką priima kaip savo asmens kritiką.
– Tai energijos vampyrams leidžia pasijusti devintame danguje!
– Deja. Taip nebūtų, jeigu vaikai galėtų savivertę ugdyti natūraliai. Tai įmanoma, jeigu jie patiria besąlygišką, o ne nuo įgyvendintų reikalavimų priklausomą tėvų meilę.
– Ką gero duoda energijos vampyrai?
– Mes iš jų mokomės. Jie parodo mums silpnąsias mūsų vietas.
– Ir ką Jūs patartumėte su jomis daryti?
– Pasirūpinti, kad mažiausiai keturiose srityse – sveikatos ir kūno, darbo ir pasiekimų, santykių ir kontaktų bei prasmės ir ateities – jaustumėtės stiprūs ir laimingi. Tai pozityviosios psichoterapijos siūlomas pusiausvyros modelis. Tuomet ataka, nukreipta į vieną kurią sritį, turi menkesnį poveikį.
– Kokia svarbiausia Jūsų knygos mintis?
– Dažnai mes negalime pakeisti situacijos, todėl svarbu suprasti, kas ir kodėl mus verčia jaustis nesavarankiškus, ir išmokti patiems nuspręsti, kaip gyventi. Sustiprinę savivertę, mes patys nusprendžiame, kas ir kiek gali mus valdyti.
– Koks Jūsų didžiausias noras?
– Kad būtų daug dažniau imamasi savirefleksijos, ji turėtų būti esminė žmogaus asmenybės dalis. Tada energijos vampyrai visame pasaulyje daug rečiau išsiruoštų į medžioklę, o mes iš savęs atimtume daug mažiau energijos.
Parengė Jurgita Grajauskaitė
