Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valentinas Mazuronis: "Jei mano teistumas bus kliūtis, Aplinkos ministerijai rasime kitą kandidatą"

Rinkimai 2012: 15min.lt konferencijoje diskutavo Valentinas Mazuronis ir Rimantas Dagys
E.Paukštės nuotr. / Valentinas Mazuronis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) pirmoji šią savaitę pristatė oficialius kandidatus kandidatus tapti ministrais. Partijos kandidatas į Aplinkos ministrus, TT vicepirmininkas Valentinas Mazuronis sako, kad toks ankstyvas kandidatų atidavimas visuomenės ir žiniasklaidos patrankoms padės „tvarkiečiams“ apsisaugoti nuo ateities skandalų ir pasirinkti pačius geriausius kandidatus.

„Jei kažkas išlįs, geriausia, kad tai atsitiktų kuo anksčiau“, – sako V.Mazuronis. Pats kandidatas į Aplinkos ministrus pripažįsta, kad dažniausiai aptariamu jo minusu gali tapti teistumas. V.Mazuronis yra pripažintas kaltu apšmeižęs dabartinį koalicijos partnerį Darbo partijoje Artūrą Paulauską.

Tiesa, pats V.Mazuronis manosi esąs teistas „už gerus darbus“, tačiau nesigina, kad Aplinkos ministro posto dėl šio biografijos fakto gali netekti. V.Mazuronis yra pripažintas kaltu apšmeižęs dabartinį koalicijos partnerį Darbo partijoje Artūrą Paulauską. Su V.Mazuroniu kalbėjomės apie jo darbų vizijas užėmus aplinkos ministro postą ir koalicijos dėlionių peripetijas.

- Kaip vertinate dabartinę politinę situaciją. Koalicija lyg ir suburta, bet premjeru prezidentė Algirdui Butkevičiui tapti nesiūlo. Kokias matote galimas išeitis?

- Labai normaliai vertinu šią situaciją. Manau, prezidentė ir negali A.Butkevičiui kol kas siūlyti tapti premjeru, nes, pagal įstatymus, pirmiausia turi įvykti pirmasis naujo Seimo posėdis. Turi būti išrinktas Seimo pirmininkas ir koalicija turi parodyti, kad ji egzistuoja. Po to per penkioliką dienų prezidentė turi pavesti kažkam formuoti Vyriausybę.

Kol kas viskas vyksta, mano manymu, normaliai. Prezidentė vidaus politikoje dalyvauja daug aktyviau negu tai darė Valdas Adamkus. Visais klausimais. Manau, kad tai yra gerai. Ji išsako savo nuomonę. Ji tai gali daryti ir daro, o valstybė turi toliau gyventi pagal Konstituciją ir įstatymus. Ten labai aiškiai surašyti visi Vyriausybės sudarymo principai. Manau, kad taip ir bus.

- Neabejojate, kad prezidentė pasiūlys premjeru tapti A.Butkevičiui?

- Nematau kito varianto. Nes šiandien pasirašiusi sutartį su lenkais koalicija turi 86 narių daugumą ir ji siūlo A.Butkevičių premjeru. Niekas kitas Vyriausybės suformuoti, gauti pavirtinimą Seime kaip premjeras negalės. Tai akivaizdu.

- Nuo trečiadienio ir jūs, ir R.Žemaitaitis esate partijos deleguoti tapti ministrais. Iš kiek kandidatų partija rinkosi tiek vieną, tiek kitą kandidatą?

- Prezidiume buvo aptarinėjami ir į vieną, ir kitą pareigybę po 3-4 kandidatus. Buvo nuomonių, kad gal reikia kelti iškart ne vieną, o kelis kandidatus, bet paskui buvo prieita prie išvados, kad patys turime nutarti, ką deleguojame.

Čia yra tik pradinis žingsnis, paskui savo nuomonę turi išsakyti premjeras, koalicijos partneriai, prezidentė. Čia tik proceso pradžia. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių tie kandidatai netiks, pasirodys abejones keliančių argumentų prieš juos, tai reiks svarstyti, ar jie rimti. Nematau problemos kandidatus pakeisti. 

- Kodėl sklido tokie gandai, kad niekas iš jūsų partijos nenori būti šios Vyriausybės ministrais baimindamiesi trumpos jos veiklos?

Norinčių buvo žymiai daugiau nei mes turėjome vietų.

- Negirdėjau tokių kalbų. Norinčių būt ministrais buvo ne viena dešimtis, o norinčių ir galinčių būt ministrais šiek tiek mažiau, bet pakankamai daug. Svarstyti prezidiume kandidatai buvo jau atrinkti po diskusijų.

Vidaus reikalų ministerijai galėjo būti pasirinkimas tarp teisininkų, kurių turime pakankamai žinomų, kompetentingų, gali būti savivaldybininkai, kurių taip pat turime ne vieną. Vien merų visą krūvą.

Lygiai tas pats su Aplinkos ministerija. Galėjo būti statybininkas, galėjo būti architektas, galėjo būti gamtosaugininkas. Norinčių buvo žymiai daugiau nei mes turėjome vietų.

- Kodėl nutarta vidaus reikalų ministru kelti R.Žemaitaičio, o ne buvusio Raseinių mero R.Ačo kandidatūrą? Pagalvojote apie prezidentės nuomonę?

- Ne. Nebuvo atsižvelgta, nes kol nepateiktos kandidatūros, prezidentės jokios nuomonės negalėjo būti klausiama. R.Žemaitaitis yra jaunas, energingas politikas, aktyvus teisininkas, dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete, laimėjęs rinkimus vienmandatėje apygardoje, todėl pasirodė, kad toks energijos ir patirties variantas tinkamas.

Buvo visokių diskusijų ir kalbant apie mane. Diskutavo, kas galėtų trukdyti ar kelti problemų. Kur pliusai, kur minusai.

- Turbūt viena iš priežasčių, dėl kurios galite užkliūti Jūs, yra teistumas. Ar nemanote, kad esant teistam nėra solidu tapti ministru?

Jei pasirodys, kad premjerui ar prezidentei tai gali trukdyti, tai aš tikrai pasitrauksiu ir mes rasime kitą kandidatą.

- Aš to teistumo nelaikau dėme, nes tai buvo politinė byla. Aš buvau nuteistas kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas už tai, kad pasirašiau, o pagal įstatus man tai buvo privalu, partijos Valdybos išleistą pareiškimą spaudai. Kitaip kaip politine byla aš tos bylos negaliu vadinti. Aš, kaip politikas, tą dalyką vertinu kaip teigiamą bruožą, todėl, kad esu politikas, nukentėjęs už savo įsitikinimus Rolando Pakso nuvertimo iš pareigų metu.

Formaliai tai teistumas, o realiai tai yra viena iš ryškiausių politinių bylų Lietuvos istorijoje. Jei pasirodys, kad premjerui ar prezidentei tai gali trukdyti, tai aš tikrai pasitrauksiu ir mes rasime kitą kandidatą.

- Ar tas kitas kandidatas gali būti jūsų sūnus Andrius Mazuronis? Ar neteko dėl posto varžytis šeimos viduje?

- Su sūnumi kovoti neteko, bet, mano manymu, aplinkos ministru gali būti ir statybininko išsilavinimą turintis Andrius. Jis galėtų būti vienas iš kandidatų, bet kandidatų mes turime ir daugiau. Pasirinkimas būtų partijos. Mano nuomone, svarbu, kad žmogus nutuoktų apie sritį, kurios ministru nori būti. Aš neičiau vadovauti, pavyzdžiui, sveikatos ministerijai. Nors suprantu, kad ministro postas yra vadyba, bet manau, kad tam tikrą supratimą apie tą sritį reikia turėti.

- Ar grįžę į valdžią atnaujinsite tyrimą dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių?

Nemanau, kad tyrimą reikia atnaujinti, nes tyrimas, tiek, kiek galėjo ištirti laikinoji Seimo tyrimų komisija, yra atliktas. Žinoma, labai gaila, kad praėjęs Seimas dėl politinio susipriešinimo nepatvirtino komisijos išvadų, nors dirbama buvo pakankamai darniai.

Jeigu tai teisiškai būtų įmanoma, galėtų naujas Seimas patvirtinti tas išvadas, bet reiktų tartis su teisininkais, aš nesu tikras, ar tai teisiškai įmanoma. Komisija juk buvo sudaryta praėjusio Seimo, darbas atliktas praėjusio Seimo pavedimu ir naujas Seimas teisiškai gali atrodyti čia lyg ne prie ko. Ar galima, ar reikia išvadas tvirtinti naujame Seime su koalicijos partneriais mes nekalbėjome.

Nesutinku su nuomone, kad prezidentė nenori šios koalicijos.

- Seimo koridoriuose kalbama, kad būtent dėl „Snoro“ istorijos tyrimo tąsos prezidentė nenori prileisti jūsų koalicijos prie valdžios. Ar tai, jūsų galva, tiesa?

- Aš nesutinku su nuomone, kad prezidentė nenori šios koalicijos. Ji prieš koaliciją nieko nepasakė. Ji  pasisakė prieš vieną iš koalicijos partnerių, kuri, jos nuomone, neturėtų dalyvauti dėl teisinių nebaigtų procesų. Ji šią nuomonę išsakė ir labai gerai, kad ji tai padarė.

Koalicijos partneriai reaguodami į prezidentės nuomonę nutarė, kad Vyriausybėje ir Seimo aukščiausiame poste nebus žmonių, kurie turi nebaigtus teisminius procesus. Tai buvo koalicijos reakcija ir įsiklausymas į prezidentės nuomonę. Man atrodo, kad viskas tvarkoje.

- Sakote, kad prezidentė jums padėjo derantis dėl koalicijos sumažinti Darbo partijos apetitą?

- Ne. Noriu pasakyti, kad šiose derybose apetitų kovos ir apetitų karo nebuvo. Net ir išplečiant koaliciją ir derantis su Lenkų rinkimų akcija, mūsų derybos truko rekordiškai trumpai. Be to, daugiausia laiko sugaišome ne derėdamiesi dėl esminių nuostatų, o taisydami sutarties teksto stilių, padėstymą. Niekada nebuvo nesutarimų dėl apetitų.

- Klausiu, kaip galimo būsimo aplinkos ministro. Dabartiniam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui didžiausiu galvos skausmu tapo renovacija. Kaip jūs ketinate tų bėdų išvengti? Kaip įsivaizduojate būsimą renovacijos programą?

- Nenoriu dar būti vadinamas ministru ar kandidatu nuo koalicijos į ministrus. Kol kas esu tik partijos pasiūlymas į šias pareigas. Kaip architektas, Seimo narys, kaip frakcijos seniūnas matau, kad toje ministerijoje yra daug dalykų, kuriuos reikia keisti. Vienas iš esminių dalykų – renovacijos išjudinimas iš mirties taško.

Ta schema, kuri buvo siūloma ketverius metus, akivaizdžiai nedirba. Žmonėms ji nenaudinga. Dėl principo, kurį mes taikysime, jau yra sutarta koalicijoje. Mūsų galva, turi būti fondas, įmonė, kuri imtųsi renovacijos darbų, o paskui iš šildymo sutaupytų lėšų dengtų kreditinius įsiskolinimus. Svarbiausia, kad finansinis krūvis netektų žmogui, o kristų būstui. Jei žmogus tą būstą parduoda, įsipareigojimus perima kitas jo savininkas.

Aš nesuprantu, kodėl pas mus negalima statyti nedidelės pirtelės arčiau nei 100 m. iki ežero. Taip amžiais nebuvo. Nenubėgs juk žmogus tiek iki ežero, sušals.

Be to, aplinkos ministerijoje dirbant būtina keisti iš esmės teritorijų planavimo ir projektų rengimo taisykles. Dabar ar investitorius, ar paprastas žmogus, panorėjęs statyti namuką, turi pereiti per pragarišką – labai brangią ir ilgą procedūrą. Reikia supaprastinti tvarkas.

Reikia ir savivaldybes priversti paspartinti šias procedūras. Įstatymiškai turi būti nustatyta supaprastinta procedūra ir, jei savivaldybės sunkiai sprendžia šiuos klausimus, jos darbuotojai turėtų asmeniškai už tai atsakyti. Tai padėtų vystyti šalies ekonomiką. Šiandien taupomosiose kasose yra virš 24 mlrd. litų žmonių santaupų. Būtų geriau, jei jiems būtų lengviau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kažką pasistatyti.

Ministerija neturėtų būti ta institucija, kuri tik draudžia, neleidžia, saugo. Ten, kur turime saugoti gamtą, turime saugoti, bet neturime daryti specialių kliūčių. Dabar atrodo, kad viskas saugoma, bet staiga kopose išdygsta daugiaaukščiai mūriniai. Turime griežtinti bausmes ir bausti už neteisėtas statybas, bet kita vertus, specialiai nedaryti kliūčių.

Pavyzdžiui, aš nesuprantu, kodėl pas mus negalima statyti nedidelės pirtelės arčiau nei 100 m. iki ežero. Taip amžiais nebuvo. Nenubėgs juk žmogus tiek iki ežero, sušals. Sutinku, kad sąlygos turi būti griežtos gamtosauginės dėl nuotekų, teršalų, bet ne absurdiškos.

- Ką tapęs ministru darysite su dabartiniu aplinkos viceministru Stanislovu Šriūbėnu? Kaip jį vertinate?

- Aš tai nieko nedarysiu. Aš dar sykį noriu pasakyti, kad nenoriu kalbėti kaip ministras. O kaip politikas galiu pasakyti, jog man atrodo, kad S.Šriūbėnas jau seniai turėjo nebebūti viceministru. Kodėl jį laiko dabartinis ministras, reikia jo klausti.

Jis manęs „netrolino“, bet manau, kad už tokį jo elgesį jį patį seniai reikėjo „ištrolinti“ iš VRK.

- Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Liutauras Ulevičius jau pagarsėjo ieškąs kontaktų būsimoje Aplinkos minsiterijoje. Ar jis ir Jus jau „trolino“?

- Jis manęs „netrolino“, bet manau, kad už tokį jo elgesį jį patį seniai reikėjo „ištrolinti“ iš VRK ir iš kitų valstybinių struktūrų. Tai buvo paprasčiausias nachališkas elgesys, po to bandant kurti nebūtas istorijas. Jis gali „trolintis“ kur nori ir su kuo nori, bet ne atstovaudamas valstybei.

- Kokia jūsų nuomonė apie vilkų medžioklę, ar matote būdą rasti konsensusą tarp medžiotojų ir gamtosaugininkų?

- Tokių neišspręstų problemų, susijusių su medžiokle, su mėgėjiška žūkle, daug. Priiminėjant įstatymus atrodo, kad su tokiais pomėgiais susiję įstatymai vieni sudėtingiausių, daugiausia aistrų keliantys. Tai suprantama. Mėgsta žmonės užimantys pareigas, pasiturintys šiuos užsiėmimus. Interesų konfliktų yra ir tai akivaizdžiai matosi, bet čia reikia mažiausiai dėmesio kreipti į lobistus tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės ir normaliai ieškoti darnių sprendimų. Medžioklė turi ir gali būti, bet medžiotojai negali būti išskirtiniai.

- Kalbėdamas apie interesų konfliktus, manote, nesupykdysite koalicijos partnerių žvejo Gedimino Kirkilo ir medžiotojo Broniaus Bradausko?

- Aš tikiu, kad ir žvejas G.Kirkilas, ir medžiotojas B.Bradauskas su principinėmis mano nuostatomis sutiks. Turime rasti maksimalų sutarimą tarp visų visuomenės grupių, o ne leisti vienoms grupėms diriguoti kitoms. Tai pagrindinis mano principas.

- Premjeras sako, kad vienas iš kriterijų renkantis ministrus bus anglų kalbos mokėjimas. Pirmininkaujant ES, ir Jums teks vesti posėdžius. Ar atskirsite, kada kalbama apie desertą, o kada apie dykumą?

- Vesdamas posėdžius dažniausiai pirmininkas kalba gimtąja kalba. Aš tikrai taip ir darysiu. Aš pritariu, kad anglų kalba yra būtina. Esu tikras, kad anglų kalba man nebus problema, nes, dalyvaudamas Baltijos asamblėjoje, aš ir moderavau posėdžius šia kalba ir ruošėme dokumentus. If you want we can continue our discussion in English. („Jei norite, galime pokalbį tęsti anglų kalba“,  – šypsodamasis angliškai prabilo V.Mazuronis.)

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min