– Daugelis supranta, kad jūsų kritika dėl Rusijai skiriamų griežtų žodžių yra susijusi su A.Merkel pareiškimu G–20 šalių susitikime Brisbene. Kas konkrečiai jums nepatiko?
Rusijos veiksmai Krymo pusiasalyje buvo rimtas tarptautinės teisės ir Europos taikos principų pažeidimas.
– Manau, neišmintinga tokius susitikimus, kurie suteikia galimybę tiesioginiams ir slaptiems pokalbiams, paversti atviru teismu.
– Atrodo, kad jūs laikotės atokiau nuo A.Merkel, kuri pasisako už sankcijų V.Putino režimui griežtinimą. Jūs pritariate šiai pozicijai?
– Mūsų pozicija yra aiški. Mūsų politika ir sprendimai dėl sankcijų yra susiję su situacijos įvertinimu.
Lapkričio 17 d. buvo nuspręsta į sankcijų sąrašą įtraukti asmenis, prisidedančius prie neramumų Rytų Ukrainoje ir nepaisančius Ukrainos teritorinio vientisumo. Tai buvo būtina padaryti dabartinėje situacijoje ir tokia yra bendra Vokietijos vyriausybės pozicija.
– Ar pernelyg skirtingos pozicijos dėl V.Putino politikos nekelia grėsmės Vakarų vienybei?
Niekas neturi bijoti atkaklių ginčų demokratinėse valstybėse.
– Niekas neturi bijoti atkaklių ginčų demokratinėse valstybėse. Juos klaidingai vertina autoritariniai režimai, manantys, kad jie yra silpnybės išraiška. 28 ES šalys turi visiškai skirtingas istorines patirtis, dėl kurių jos į daug ką žvelgia kitaip, o jų nerimo lygis skiriasi.
Nepaisant to, visada sugebėjome priimti vieningą poziciją. Dėsiu visas pastangas dėl to, kad taip būtų ir toliau.
– Dabartinis Vokietijos – Rusijos forumo vadovas Matthiasas Platzeckas neseniai pareiškė, kad Krymo okupacija turėtų būti įteisinta remiantis tarptautine teise, o Vakarai privalo nusileisti V.Putinui. Jūs manote taip pat?
– Šia tema viskas pasakyta. Rusijos veiksmai Krymo pusiasalyje buvo rimtas tarptautinės teisės ir Europos taikos principų pažeidimas. Dėl to negalime ignoruoti to, kas įvyko.
– Lapkričio pradžioje Maskvoje jūs susitikote su Rusijos prezidentu V.Putinu. Ar dabar turite daugiau vilčių, negu anksčiau?
– Maniau, kad matant grėsmingą situaciją Kijeve ir Maskvoje, buvo būtina šnekėti su žmonėmis, kurie politiškai atsako už tai. Žodinė eskalacija tarp sostinių tapo pavojingesnis per G–20 susitikimą ir po jo.
Rusija teigia, kad nesiekia sugriauti Ukrainos vienybės, bet realybė rodo kitą.
Iš Kijevo ir Maskvos grįžau susidaręs įspūdį, kad Petro Porošenka ir V.Putinas nusiteikę laikytis Minsko protokolo. Žinant sudėtingą situaciją Rytų Ukrainoje to nepakanka, bet tai (protokolas) yra pagrindas, kuriuo remiantis galime dirbti toliau.
– Ar tikite, kad Ukrainos teritorinis vientisumas gali būti atkurtas artimoje ateityje, o galbūt Kijevas prarado Krymą ir Rytų Ukrainą visiems laikams?
– Nepastebėjau jokio Rusijos pasiryžimo grąžinti Krymo. Deja, tai leidžia manyti, kad nelegali Krymo aneksija išliks konflikto tarp mūsų ir Rusijos priežastimi. Rytų Ukrainoje dar niekas neaišku. Rusija teigia, kad nesiekia sugriauti Ukrainos teritorinio vientisumo, bet realybė rodo kitą.
