Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Plečkaitis: „Prezidentė nepasižymi geru charakteriu, jai sunku yra kalbėtis ir su kaimynais, ir su kitais“

Vytautas Plečkaitis
BFL nuotr. / Vytautas Plečkaitis
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Signataras Vytautas Plečkaitis, kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, sako matantis problemų nesubalansuotoje Lietuvos užsienio politikoje. „Mes iš esmės neturime draugų Europos Sąjungoje netgi tarp didžiųjų valstybių. Čia yra problema“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė Nepriklausomybės akto signataras, nuo 1996 iki 2001 metų ambasadoriumi Ukrainoje dirbęs V.Plečkaitis.

– Ar toks valstybės vadovas, koks Ukrainoje yra Viktoras Janukovyčius, turėtų atsakyti už savo veiksmus ir būti teisiamas?

– Na, man sunku pasakyti, ar jis turėtų būti teisiamas, tačiau, žinoma, jis yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje. Už kraujo praliejimą ir už represijas prieš savo tautą jis turi atsakyti.

–  O kaip jūs apskritai įsivaizduojate prezidento V.Janukovyčiaus likimą?

– Tai ir yra nemaloniausias dalykas visoms pusėms, todėl, kad jis yra labai smarkiai įspraustas į kampą ir neturi ko prarasti. Jis dabar kovoja už savo būvį, savo ateitį, t. y. už savo pinigus, kuriuos jis prisiplėšė, kaip ir kiti oligarchai Ukrainoje. Na, blogiausiu atveju, arba geriausiu atveju, jis visada, manau, galės pasitraukti į Rytus.

Na, blogiausiu atveju, arba geriausiu atveju, jis visada, manau, galės pasitraukti į Rytus, – apie V.Janukovyčių kalbėjo V.Plečkaitis.

– Turite galvoje Rusiją?

– Taip. Maskva jam pasiūlys tai, todėl, kad Maskva jį remia.

– Bet, nebūdamas prezidentas, jis Rusijai nėra naudingas.

– Bet Rusija turi tokią praktiką, kad ji visus diktatorius, kurie eina su ja, mielai priima ir gina juos. Jų tokia taisyklė. Kad V.Putinas viską žino, tai akivaizdu. Žinoma, manau, jis apsiriko galvodamas, kad V.Janukovyčius yra ta asmenybė, kuri gali sutvarkyti reikalus Ukrainoje.

– O kaip jūs įsivaizduojate, ar gali Krymas tapti tolesniu konflikto židiniu, o kartu ar galimas atviras Rusijos įsikišimas?

– Na, Krymas ir taip yra, galima sakyti, pusiau priklausomas nuo Rusijos. Ten nuo 60 iki 80 procentų gyventojų yra rusai. Be to, ten karinės bazės. Aš esu ne kartą buvęs Sevastopolyje, kai atvyksti, jauti, kad tai – kita šalis. Ir, žinoma, kad jo gyventojai yra labai prorusiškai nusiteikę. Ir jeigu bus provokacijų, jeigu bus duotas ženklas iš Maskvos, tai Krymas gali paskelbti apie savo pasitraukimą.

Išeina tokia nesubalansuota mūsų užsienio politika. Mes iš esmės neturime draugų ES netgi tarp didžiųjų valstybių. Čia yra problema.

– Ar Rusija gali duoti tą ženklą?

– Na, manau, kad šiuo metu tai tikrai ne. Nei Rusija, nei ES, tuo labiau Ukraina, niekas pasaulyje nėra suinteresuotas, kad valstybė suskiltų. Ir, ko gero, atsakingi politikai, ir atsakinga visuomenės dalis Ukrainoje padarys viską, kad ji nesuskiltų.

– Ačiū jums už šitas įžvalgas, bet jūs esate ir premjero visuomeninis konsultantas užsienio politikos klausimais, tai aš dar noriu pakalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir intensyviai LLRA eskaluojamą tautinių mažumų diskriminavimo Lietuvoje temą. Ar tai, kad Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras vis laido Lietuvos atžvilgiu replikas ir vis primena pažadus, netapusius realiais darbais, sietina tik su artėjančiais rinkimais Lenkijoje, ar ir su Lietuvos elgesiu ir reakcija į Lenkiją?

– Matyt, tai sietina ir su tuo, ir su tuo. Rinkimai suintensyvina tokį spaudimą, nes kiekviena vyriausybė turi skaitytis su savo visuomenės nuomone. Tai – viena pusė. Bet kita pusė, tai visiems ten, Lenkijoje, susidaręs įspūdis, kad lietuviai šito klausimo nenori iš esmės spręsti ir kiekviena vyriausybė, kuri ateina, stumia ir stumia jį tolyn. Ir, žinoma, nebuvo teisingai, mano manymu, padaryta, kad buvo pavesta šitą įstatymo projektą rengti patiems lenkams.

– Dabar premjeras lyg ir bando ištaisyti tą klaidą, ir šią savaitę sukvietęs pasitarimą jis pasakė, kad įstatymas artimiausiu metu bus parengtas, ir parengtas dalyvaujant ir kitų tautinių mažumų atstovams, politologams, ir kitoms suinteresuotoms pusėms. Bet prašau pasakyti, jeigu visi sako, kad Tautinių mažumų įstatymas gali pataisyti situaciją, kodėl nėra politinės valios įstatymą parengti?

– Geras klausimas. Todėl, kad, matyt, viršų paima radikalizmas ir baimė, kad radikalai Lietuvoje labai stiprūs ir kad jų nuomonė yra pati teisingiausia nuomonė, ir kad jie gali kaip nors paveikti Vyriausybės autoritetą, reitingus ir pan. Manau, tai yra mūsų klaida.

– Bet, kita vertus, kai mes kalbame apie Vilniaus kraštą, ar Lietuvos politikai deramą dėmesį skiria Vilniaus kraštui? Ar ten važiuojama, kalbama su žmonėmis, ar aiškinama jiems kas nors?

– Vienareikšmiai yra per mažai dėmesio skiriama. Tiek socialdemokratų partija, tiek konservatorių – visos partijos pernelyg mažai dėmesio skiria Vilniaus kraštui. Vilniaus kraštas ekonomiškai yra atsilikęs, žmonės gyvena vargingai, todėl sukurstyti juos tautiniu pagrindu nėra sunku. Ir partijos apleido šitą barą. Sąjūdžio laikais buvo lenkų politikų, kurie buvo Sąjūdžio pusėje, kurie balsavo už Lietuvos nepriklausomybę, kiti susilaikė. Bet ir Sąjūdžio pusėje, ir LKP pusėje buvo žmonių iš to krašto. Dabar neliko tų žmonių. Visus politiškai aktyvius asmenis yra priglaudusi LLRA, bet tai yra didžiulė klaida.

– Jūs jau užsiminėte apie tai, kaip buvo Sąjūdžio laikais, kaip lenkai rėmė mūsų nepriklausomybę, tai yra maždaug prieš 20 metų. Tuo pačiu – Lietuvos ir Lenkijos santykiai prezidento Algirdo Brazausko ir prezidento Valdo Adamkaus laikais ir tie patys santykiai Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu. Jie iš esmės skiriasi, kas atsitiko?

– Na, iš tikrųjų labai skiriasi, todėl kad nėra asmeninių kontaktų aukščiausiu lygiu arba jie yra labai paviršutiniški. Kitaip sakant, žmonės susitikę pasisveikina, paduoda vienas kitam ranką, ir viskas. Bet kad būtų užmegzti draugiški santykiai, būtų kalbamasi ir prie stalo draugiškai aptariama iškilę tiek ekonominiai, tiek socialiniai, tiek kitokie klausimai, to nėra. Man pačiam teko su A.Brazausku dalyvauti ir su V.Adamkumi buvo trišaliai Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos susitikimai, ir aš mačiau, kaip prezidentai bendrauja. Iš tikrųjų tokių šiltų susitikimų jau seniai Lietuvoje nebūta. Ir čia viskas, aišku, priklauso nuo charakterio savybių. Deja, mūsų prezidentė nepasižymi geru charakteriu, ir jai sunku yra kalbėti tiek su kaimyninių šalių vadovais, tiek su kitais, ko gero, nelengva.

– Tai problema yra prezidentė?

– Aš nemanau, kad vien tik prezidentė, bet, aš manyčiau, kad problemų yra mūsų užsienio politikoje. Išeina tokia nesubalansuota mūsų užsienio politika. Ir mes iš esmės neturime draugų ES netgi tarp didžiųjų valstybių. Čia yra problema.

Va, šitas vizitas į Ukrainą tą rodo. Prie V.Adamkaus galbūt pats V.Adamkus ten būtų arba mūsų užsienio reikalų ministras kartu su Veimaro trikampiu – su lenkais, vokiečiais ir prancūzais. Dabar mūsų ten nėra. Gerai, kad dar P.Auštrevičius nuvažiavo.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min