Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Černobylio katastrofai – 25 metai. Kaip ji prasidėjo ir kaip buvo likviduojami jos padariniai

Sraigtasparnis greta elektrinės pila deaktyvuojančias medžiagas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Sraigtasparnis greta elektrinės pila deaktyvuojančias medžiagas.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

1986 metų balandžio 26 dieną po vidurnakčio Ukrainoje esančios Černobylio atominės jėgainės inžinieriai planavo atlikti elektros sistemų bandymą 4-ajame reaktoriuje.

Bandymas, kuris turėjo būti panašus į atliktą 1985 metais, buvo suplanuotas naudojantis proga, kad 4-asis reaktorius turėjo būti išjungtas planiniam remontui. Reaktoriaus galia jau buvo pradėta mažinti eksperimento išvakarėse.

Eksperimentas prasidėjo 1 val. 23 min. vietos laiku. Baigiantis šiai lemtingajai minutei reaktoriuje įvyko nekontroliuojamas energijos pliūpsnis, sukėlęs du galingus sprogimus, kurie paskleidė ore mirtinai pavojingų radioaktyvių medžiagų.

Reaktorius buvo visiškai sugriautas, o radioaktyvių teršalų prisotintas dūmų stulpas pakilo iki maždaug kilometro aukščio. Dalis šių teršalų nusėdo aplinkinėse teritorijose, tačiau dalį jų vėjas nunešė toli į Vakarų Europą.

Reuters/Scanpix nuotr./Černobylio atominė elektrinė dabar
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė dabar

Vėliau paskelbtose tarptautinėse ataskaitose dėl šios avarijos buvo kaltinamos Sovietų Sąjungoje naudotų RBMK (Didelės galios kanalinių reaktorių) konstrukcijos trūkumai, nepakankamas dėmesys užtikrinant saugumą atominėje elektrinėje ir operatorių klaidos.

„01.24: stiprūs smūgiai“, – vyriausiasis reaktoriaus valdymo inžinierius įrašė budėjimo žurnale, kuris buvo cituojamas 1992 metais Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos agentūrai pateiktoje ataskaitoje.

„RVAS (Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos) strypai sustojo nepasiekę apatinės padėties relių; pavaros mechanizmų relės išjungtos“, – pridūrė inžinierius.

Vienas elektrinės darbuotojas žuvo per sprogimus, o jo kūnas, kaip manoma, nebuvo rastas. Antras sunkiai sužalotas darbuotojas po kelių valandų mirė ligoninėje.

Vienas elektrinės darbuotojas žuvo per sprogimus, o jo kūnas, kaip manoma, nebuvo rastas. Antras sunkiai sužalotas darbuotojas po kelių valandų mirė ligoninėje.Praėjus kelioms minutėms po sprogimo į avarijos vietą atvažiavo 14 ugniagesių brigada, kuri pradėjo malšinti liepsnas. Šie ugniagesiai ir per kelias tolesnes valandas atvykę jų bendradarbiai patyrė milžiniškas jonizuojančiosios apšvitos dozes.

Per kelias savaites po sprogimo 28 gelbėtojai ir jėgainės darbuotojai mirė nuo ūmios spindulinės ligos.

Tačiau Sovietų Sąjungos pareigūnai tris dienas neskelbė jokios informacijos apie šią avariją. Valstybinė naujienų agentūra TASS apie incidentą Černobylyje pirmąkart pranešė tik balandžio 28 dieną, kai Švedijoje veikiančios Forsmarko atominės elektrinės operatoriai paskelbė užfiksavę neįprastą spinduliuotės padidėjimą.

Už trijų kilometrų nuo Černobylio jėgainės esančio Pripetės miesto, kuriame gyveno dauguma elektrinės darbininkų, žmonės buvo evakuoti tik balandžio 27-osios vidurdienį, praėjus pusantros paros po sprogimo.

Gegužės 1 dieną Kijeve vyko tradicinės demonstracijos, kuriose dalyvavo ir vaikai, nors pasisukus vėjui iškilo pavojus, kad Ukrainos sostinė bus smarkiai užteršta radioaktyviomis medžiagomis.

Tuo metu iš miesto mėginantys išvykti žmonės buvo kaltinami kurstantys paniką, ir tik gegužės 15 d. motinoms su vaikais buvo leista išeiti atostogų ir išvykti į saugias vietas.

Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, kuris tuo metu pasaulyje buvo giriamas dėl pradėtos įgyvendinti didesnio viešumo politikos, pirmąkart apie Černobylio avariją viešai prabilo tik gegužės 14 dieną.

 

Reuters/Scanpix nuotr./Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius paslėptas po betoniniu gaubtu  sarkofagu.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius paslėptas po betoniniu gaubtu – sarkofagu.

 

Jėgainės vadovai iš pradžių mėgino sprogusio reaktoriaus šerdį užlieti vandeniu, tačiau nepasiteisinus šiam planui buvo nuspręsta užpilti aktyviąją zoną boro karbidu, taip pat 4 000 tonų smėlio, molio ir švino.

Šios medžiagos buvo barstomos iš sraigtasparnių, o pirmųjų skrydžių pilotai buvo smarkiai apšvitinti, kai jų mašinos pakibdavo virš reaktoriaus bloko.

Vėliau medžiagas pradėta pilti iš praskrendančių sraigtasparnių. Dėl šios priežasties buvo papildomai apgadintos aplinkinės bloko konstrukcijos, o radioaktyvioji tarša tikriausiai dar labiau padidėjo.

Gegužę inžinieriams pavyko iš dalies atvėsinti išsilydžiusią reaktoriaus šerdį liejant skystą azotą.

Spalį buvo baigtas statytas betono ir plieno apgaubas, pavadintas sarkofagu. Radioaktyvių medžiagų sklaida iš sugriuvusio 4-ojo bloko buvo sustabdyta, kiti šios jėgainės reaktoriai buvo vėl įjungti ir dar kelerius metus tiekė elektros energiją Ukrainai.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai nepriklausoma tapusi Ukraina pakluso tarptautiniam spaudimui ir iki 2000 metų gruodžio galutinai uždarė Černobylio elektrinę. 4-ojo reaktoriaus sarkofagas išliko ilgiau nei planuota, tačiau antrojo apgaubo statyba jau prasidėjo.

Iki šiol nesutariama dėl Černobylio katastrofos aukų skaičiaus.

Kai kuriose ataskaitose, kurioms pritarė JT komitetai, teigiama, kad su šiuo incidentu tiesiogiai gali būti siejama tik kelių dešimčių žmonių žūtis. Tuo tarpu kai kurie aplinkosaugos aktyvistai tvirtina, kad iš tikrųjų ši nelaimė vienaip ar kitaip nulėmė dešimčių tūkstančių žmonių mirtį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min