Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eidama 99-uosius metus mirė legendinė Antrojo pasaulinio karo didvyrė, šnipė Nancy Wake

Nancy Wake su Antrojo pasaulinio karo laikų plakatu (1994 m. nuotr.)
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Nancy Wake su Antrojo pasaulinio karo laikų plakatu (1994 m. nuotr.)
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Londone eidama 99-uosius metus mirė Nancy Wake, ne vieną apdovanojimą pelniusi Antrojo pasaulinio karo laikų šnipė ir legendinė Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvė, kuri dėl savo gebėjimo išlikti nesusektai pelnė „Baltosios pelės“ pravardę ir vienu metu buvo gestapo labiausiai ieškomas žmogus.

Naujojoje Zelandijoje gimusi N.Wake dar ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Australiją, kur užaugo. Ji kurį laiką dirbo slauge, o vėliau – žurnaliste Europoje, kur 1939-aisiais ištekėjo už turtingo prancūzo verslininko Henri Fiocca.

Kai į Prancūziją įsiveržė nacių pajėgos, tamsiaplaukė N.Wake prisijungė prie Pasipriešinimo judėjimo ir tapo jo kurjere, o vėliau – diversante ir šnipe. Kai buvo išduota, ji rado prieglobstį Londone. Tuo tarpu N.Wake vyrą kankino ir galiausiai nužudė gestapas.

Vėliau ji sugrįžo į Prancūziją ir tapo Londono ir vietos Pasipriešinimo judėjimo grupių ryšininke.

„Mano nuomone, geras vokietis yra negyvas vokietis, kuo labiau negyvas, tuo geriau“, – vėliau viename interviu sakė N.Wake.

„Man gaila, kad nenužudžiau jų daugiau“, – pridūrė ji.

Tarp daugybės valstybinių apdovanojimų, kuriuos pelnė N.Wake, yra Jungtinės Karalystės Jurgio medalis, JAV Laisvės medalis ir Prancūzijos Karo kryžius. 2004-aisiais ji tapo Australijos ordino kompanione.

Nuo 2003 metų, kai patyrė širdies smūgį, N.Wake gyveno atsargos veteranų slaugos namuose Londone. Ji mirė rugpjūčio 7 dieną ligoninėje, į kurią buvo paguldyta dėl krūtinės ląstos infekcijos. Rugpjūčio 30 dieną N.Wake būtų sukakę 99 metai.

„Nancy Wake buvo išskirtinės drąsos ir sumanumo moteris, kurios drąsūs žygdarbiai išgelbėjo šimtų sąjungininkų pajėgų karių gyvybes ir padėjo padaryti galą nacių okupacijai Prancūzijoje“, – sakė Australijos vyriausybės vadovė Julia Gillard.

„Šiandien mūsų šalis atiduoda pagarbą išties nepaprastai asmenybei, kurios pasiaukojanti narsa ir valios jėga nebus pamirštos“, – sakė premjerė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min