Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išversta istorija

Maskva
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Maskva
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kad paneigtų okupaciją, Rusija sumanė išslaptinti kai kuriuos istorinius dokumentus. Jie interpretuojami kaip gudrus manevras, padėjęs Sovietų Sąjungai nugalėti fašizmą.

Rusija išslaptino kai kuriuos dokumentus, iki šiol saugotus su grifu „visiškai slapta". Britų dienraštis „The Guardian" teigia, jog Maskva nusprendė tai padaryti siekdama „legitimizuoti okupaciją", kuri buvo įvykdyta pagal slaptą Molotovo-Ribbentropo paktą. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis bei jos slaptieji protokolai pasirašyti lygiai prieš 70 metų.

„Nebuvo jokios okupacijos“

Britų dienraštis primena, kad slaptuosius protokolus, pagal kuriuos buvo padalyta Lenkija ir Baltijos valstybės, sovietų parlamentas pasmerkė 1989 metais, kai apie juos pirmą kartą prabilta viešai. Tačiau nuo to laiko padėtis Rusijoje labai pasikeitė – pakto reabilitavimas tapo Kremliaus, kuris vis drąsiau pretenduoja į įtaką „artimajame užsienyje", t. y. buvusiose sovietinėse respublikose, ideologijos dalimi. Apie tai prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvirai pareiškė dar pernai, po karo su Gruzija.

Rinkinį, į kurį įtraukta šimtai iki šiol buvusių įslaptintų žvalgybos dokumentų, sudarė į atsargą išėjęs generolas majoras Levas Sockovas, o jam vadovavo Rusijos užsienio žvalgyba (SVR). Šios žinybos nuomone, tie dokumentai rodo, jog SSRS neturėjo kitos išeities, kaip tik pasirašyti nepuolimo sutartį su nacistine Vokietija 1939 metų rugpjūtį, ypač turint galvoje, kad Prancūzija ir Vokietija prieš tai buvo pasirašiusios Miuncheno sutartį dėl Čekoslovakijos padalijimo.

L.Sockovas aiškino žurnalistams, esą paktas leido Kremliui išlošti šiek tiek laiko, kai Vakarai išdavė Staliną. Londonas ir Paryžius ketino „nukreipti Hitlerio agresiją į Rytus" ir buvo visiškai abejingi Baltijos šalių likimui.

Tačiau „The Guardian" straipsnio autoriui abejotina atrodo L.Sockovo tezė, kad Estija, Latvija ir Lietuva noriai pakluso sovietų valdžiai. „Nebuvo jokios okupacijos", – tiesiai rėžia paskelbto dokumentų rinkinio sudarytojas, ignoruodamas istorinį faktą, jog tūkstančiai Baltijos valstybių gyventojų buvo sušaudyti ir ištremti į lagerius.

Žaizdos neužgijo

Vokiečių „Suddeutsche Zeitung" mano, kad kaltę dėl Europą be ceremonijų padalijusio Rusijos ir Vokietijos pakto turi vienodai prisiimti tiek vokiečiai, tiek rusai. Tačiau Rusija neigia savo kaltę ne tik dėl Baltijos valstybių okupacijos, bet ir dėl Lenkijos sunaikinimo.

Pasak Bavarijos leidinio, SSRS ir Trečiojo reicho užsienio reikalų ministrų Viačeslavo Molotovo ir Joachimo von Ribbentropo pasirašytą dokumentą geriausiai iliustruoja vieno brito karikatūra. Piešinys vaizduoja kepurės kilstelėjimu susipažįstančius du ginkluotus žmones. „Žmonių padermės išgama, regis?" – draugiškai sako vienas. „Kruvinas darbininkų žudikas, drįstu manyti?" – maloniai atsako kitas. Po jų kojomis guli sutrypta Lenkija. Straipsnio autoriaus teigimu, ši karikatūra atspindi abiejų valstybių cinizmą, niekšiškumą ir simbolizuoja iki šiol neužgijusią tautų, gyvenančių tarp Vokietijos ir Rusijos, dvasinę traumą.

Tai, kad Hitlerio ir Stalino pakto padariniai net po 70 metų tebėra gyvi Lenkijos ir Baltijos valstybių gyventojų galvose, gerai atskleidžia poros metų senumo epizodas. Po įsimintinų įvykių Estijoje, kai iš Talino centro buvo iškeldintas paminklas sovietų kareiviui, Rusijos stojo ginti buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Jis kalbėjo kaip žmogus, nuo jaunystės mėginęs permąstyti savo šalies praeitį, ir kaip politikas, visuomet pripažinęs nacionalsocializmo nusikaltimus. G.Schroederio lūpomis kalbėjo ir Vermachto kareivio sūnus, kuris mėgino paprotinti nacizmo bei stalinizmo aukas. Ir, be abejo, Vokietijos ir Rusijos dujų konsorciumo atstovas. Tačiau estų atmintyje rusai taip ir liko okupantai.

Apsiginti nuo istorinės tiesos

Autorius pabrėžia, kad istorinę naštą dar labiau apsunkina Rusijos nenoras atgailauti. „Perestroikos" laikais Sovietų Sąjunga pripažino papildomų slaptųjų protokolų buvimą, tačiau valdant prezidentui Vladimirui Putinui ir jo įpėdiniui D.Medvedevui Rusijos istorijos mokslas ideologiškai suartėjo su sovietiniu. Rusų karo istorikai jau net ėmė vadinti nepuolimo sutarties slaptuosius protokolus taktiniu manevru, kuris galiausiai padėjo nugalėti fašizmą. Sovietų paktas su nacistais įvardijamas kaip gudrus ėjimas, kurį padaryti Maskvą privertė Vakarų valstybių priešiškumas SSRS.

Rusijos vadovybė visomis įmanomomis priemonėmis palaiko tokias istorines hipotezes. Tuo energingai užsiima D.Medvedevo sudaryta Komisija kovai su istorijos klastojimu, kenkiančiu Rusijos interesams. Jai patikėta ginti šlovingą Rusijos pergalę per Antrąjį pasaulinį karą, taip pat – nuo istorinės tiesos. „Autoritarinė Rusija nepakęs sąžiningo požiūrio į praeities nusikaltimus", – rašo autorius ir primena Maskvos poziciją dėl masinių lenkų karininkų žudynių Katynėje.

Straipsnyje sakoma, kad pastaruoju metu Baltijos valstybėse padažnėjo sovietinės ir vokiečių okupacijos sugretinimo atvejų. Rusija į tai atsako dar energingiau neigdama Stalino terorą. O Vokietija dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių šiandien priversta ieškoti kompromiso su Rusija. Tačiau kompromisas, vertinant bendrą istorinę praeitį, – nepriimtinas.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min