„Atkasėme vieną seniausių Lietuvoje mūrų, už jį senesnis tikriausiai - tik Senuosiuose Trakuose, gal dar Vilniuje kažkas yra. Drąsiai galima sakyti, kad susiduriame su visiškai žila senove“, - „Kauno dienai“ sakė Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius, vadovaujantis kasinėjimams.
Pasak jo, pirmosios pilies bokšto mūras yra įdomiausias radinys. 1994 m. bokšto mūras buvo aptiktas kitoje bastėjos pusėje.
„Šiuo metu vėl rezgasi nauja intriga. Remiantis 1994 m. kasinėjimų išvadomis, buvo galvojama, kad pirmosios pilies bokštas buvo kvadratinis. Dabar ši versija keičiasi, kas bus toliau – pamatysime maždaug po mėnesio, kai atkasime daugiau. Man atrodo, rasime labai įdomų dalyką“, – žadėjo archeologas.
Pirmoji pilis, kaip teigė A.Žalnierius, statyta 1358-1361 m. Kai kryžiuočiai 1362 m. sugriovė pirmąją Kauno pilį, buvo nugriautos pilies sienos ir bokštai, pastarieji stovėjo gynybinio griovio dugne. Po to, kai buvo statoma antroji pilis, likę bokšto mūrai susilygino su šlaitu, todėl jis eina įstrižai.
A.Žalnierius šyptelėjo, kad paveldas egzistavo ir XV a. Maždaug po 50 metų statant antrąją pilį, buvo naudojami pirmosios pilies mūro likučiai, nereikėjo naujų pamatų. Kai kur buvo likusi iki 2 m aukščio siena, buvo išlaikytas pirmosios pilies planas. Tik bokštai pakeitė vietą, nes anksčiau jie buvo griovyje. Kad bokštai buvo statomi kiek kitoje vietoje, lėmė pasikeitusi gynybinė sistema.
Skverbiantis į žemę gilyn, prie bastėjos rasta metalinių strėlių antgalių. Archeologas neabejoja, kad jie priklausė kryžiuočiams.
Archeologai teigė atlikę apie trečdalį darbų, gilyn įsiskverbta apie 4 metrus.
