Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kernavės muziejus: moderniai prikelta senovė

Kernavės archeologinės vietovės muziejus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Muziejuje įrengti ekranai, kuriuose galima stebėti atkurtus skirtingų laikmečių Kernavės vaizdus.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
Skaitysiu vėliau
A A

33 metai tyrinėjimų ir 7 metai statybų. Tiek laiko prireikė, kad duris ketvirtadienį atvertų itin modernus Kernavės archeologinės vietovės muziejus.

Artėjant Kernavės bažnyčios link, kairėje kelio pusėje akį iš tolo traukia šiuolaikiškas muziejaus pastatas. Jo fasado puošybai įkvėpimo semtasi iš šioje vietovėje rastų archeologinių radinių.

Jau nuo pirmo žingsnio pastato viduje pasitinka šiuolaikiškas interjeras, priverčiantis mesti iš galvos senuosius stereotipus apie naftalinu dvelkiančius muziejus.

„Kernavėje ne tik atsiveria gražūs vaizdai, bet ir saugoma daugybė vertybių. Čia po žeme slypi net 11 tūkstančių metų žmonių gyvenimo, kurį archeologai bando atskleisti ir parodyti dabarties žmonėms. Todėl atnaujinto muziejaus ekspozicijos idėja – padaryti šią tiek Lietuvai, tiek ir pasauliui svarbią teritoriją labiau suprantamą ir patrauklią lankytojams, – aiškino Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis. – Tai buvo labai sudėtingas projektas: muziejus buvo neapšiltintas, neturėjo jokios infrastruktūros, sovietmečiu jis beveik buvo palapinė. Investavus 16,4 mln. Lt į rekonstrukciją, technologinę, ekspozicinę įrangą, šiandien lankytojų laukia trys ekspozicinės salės, edukacinės dirbtuvės, konferencijų salė.“

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija

Nebereikia kankinti vaizduotės

Laiptukais leidžiamės į prieblandą ir tarsi laiko mašina nusikeliame į tolimą Kernavės praeitį. Pirmoje salėje prieš akis atsiveria laiko juosta, demonstruojanti, kaip kito Kernavės archeologinė vietovė per tūkstantmečius: pasitraukus ledynams, atėjus pirmiesiems medžiotojams, pradėjus užsiiminėti žemdirbyste ar išgyvenant klestėjimą viduramžiais, kol 1390 m. šis – vienas didžiausių tų laikų Lietuvos miestų – buvo sudegintas.

Specialiuose ekranuose galime stebėti atkurtus skirtingų laikmečių Kernavės vaizdus – pasitelkus animaciją, rodomos gyvos gyvenvietės su judančiais žmonėmis ir tų laikų pastatų išsidėstymu. Nebereikia kankinti vaizduotės, norint įsivaizduoti, kaip prieš tūkstantmečius ar šimtmečius čia gyveno mūsų protėviai.

Po ekranais, tarsi praėjusių laikų ženklai, išdėlioti svarbiausi skirtingus laikotarpius atspindintys archeologiniai radiniai.

Norėdami geriau suprasti Kernavės kultūrinį rezervatą, kurio teritorija užima 194,4 ha, liečiamame ekrane galime patys susirasti visus objektus, archeologines ir istorines vertybes, aiškiai pamatyti archeologinių kasinėjimų vietas (kol kas ištirta tik 2 proc. rezervato teritorijos) ar išsinagrinėti šios vietovės raidą skirtingais amžiais.

Kurį laiką pastovėję prieš kompiuterio monitorių, padėtą ant žemės, galime peržiūrėti visą archeologinių tyrimų procesą – nuo velėnos nuėmimo iki radinio restauracijos, pamatyti daugybėje fotokadrų užfiksuotas kasinėjimų akimirkas.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejus
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejus

21 vaizdo pasakojimas

Antroje salėje į pagalbą pasitelkiame informacijos terminalus, kuriuose galima peržiūrėti vaizdo pasakojimus skirtingomis temomis (apie Kernavės verslus, kalbą ir pan.) arba pasirinkti tą pačią informaciją perskaityti pačiam. Terminaluose informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis.

Nemėgstantiems pernelyg gilintis į istoriją, terminalai siūlo pažaisti žaidimus, kurie patrauklesne forma papildys  žinių bagažą. O apžiūrėję ekspoziciją, visi norintys gali pasitikrinti žinias, spręsdami specialius interaktyvius testus.

Apsirūpinę žiniomis, dešinėje galime stebėti gyvųjų pasaulio palikimą: akmens, titnago, geležies apdirbėjų, keramikos, juvelyrikos ir kitų amatininkų kūrinius, kuriuos Kernavėje surado archeologai. Jei nesuprantame, kam vienas ar kitas radinys buvo naudojamas – tereikia pakelti galvą į ekranus, kuriuose šių laikų žmonės demonstruoja konkretų amatą gyvai (muziejuje pristatomas 21 vaizdo pasakojimas).

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija

Užsiėmimai dirbtuvėse

Muziejuje ir naujai įrengtose saugyklose iš viso saugoma per 20 tūkst. eksponatų, tačiau lankytojų akims pateikta apie 1,5 tūkst. vertingiausių radinių. Salės kairėje esame kviečiami susipažinti su mirusiųjų laidojimo tradicijomis, išvysti urnas ar upėje išbertų palaikų likučius.

Trečioje muziejaus salėje patenkame į svečius pas XIII–XIV a. Kernavės gyventojus – pagal archeologinius tyrimus sukurtoje tų laikų namo patalpoje galime pajusti tų laikų dvasią ir pažinti protėvių gyvenimą iš arti. 

O apžiūrėjus ekspoziciją laukia dar viena pramoga – edukacinės dirbtuvės. Iš anksto užsisakę vieną iš teminių edukacinės programos užsiėmimų, lankytojai gali patys  bandyti įkurti ugnį, malti grūdus priešistorinėmis girnomis, kalti ornamentus ant tošies ar lipdyti puodus.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Kernavės muziejaus edukacinės dirbtuvės
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kernavės muziejaus edukacinės dirbtuvės

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min