Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LDK istorija: paroda, kurioje Tado Kostiuškos sukilimas, – lyg ant delno

Tadas Kosciuška. S. Wandsbecko litogr. pagal J. Kossako paveikslą. XIX a. pab
Tadas Kosciuška. S. Wandsbecko litogr. pagal J. Kossako paveikslą. XIX a. pab
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vrublevskių bibliotekoje 1794 m. Tado Kostiuškos vadovauto sukilimo 220–ųjų metinių proga surengta sukilimo dokumentų paroda. Visi parodoje eksponuojami dokumentai surinkti iš Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos skyrių fondų ir rinkinių. Eksponatų galėjo būti ir daugiau, tačiau į parodą pateko tik patys svarbiausi, datuoti 1794-aisiais.

Į klausimą, kodėl padaryta tokia atranka viena parodos rengėjų, Vrublevskių bibliotekos retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė sakė, jog laukti iki 250 metų sukilimo jubiliejaus pasirodė per ilgu, todėl šį kartą su kolege, dr. Neringa Markauskaite ji suorganizavo mažesnę parodą, o kur kas gausesnė, su visais turimais eksponatais dienos šviesą išvys gerokai vėliau.
Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl Tado Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo. Vienas iš ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba. Parodos fragmentas2
Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl Tado Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo. Vienas iš ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba.

D.Narbutienė tvarkė rašytinius dokumentus, o N.Markauskaitė rūpinosi litografijomis, raižiniais ir kitais nerašytiniais eksponatais.

1794 m. kovo 12-ą prasidėjęs ir tų pačių metų lapkričio 16-ąją okupantų nuslopintas Tado Kostiuškos (1746–1817) sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos intervenciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje  sulaukė aktyvios gyventojų paramos.

„Parodos dokumentai šiandien mums svarbūs todėl, kad atspindi sukilimo vyksmą ir dydį, atsišaukimai buvo platinti lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis. Sukilimo metais parašyti ir išleisti pirmieji politiniai manfestai lietuvių kalba“, - pasakoja D.Narbutienė.

Nepaprastai įdomią istoriją ir patriotizmo kupinus tekstus saugo vyskupo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslų knygos. Anot  D.Narbutienės, vyskupo M.P.Karpavičaus pamokslai buvo tokie populiarūs ir įkvepiantys kovai su okupantais bei jų kolaborantais, kad vos pasakyti viešumoje tuoj būdavo įamžinami ir žmones pasiekdavo rašytiniu pavidalu.

Parodoje demonstruojamas  M.P.Karpavičiaus pamokslas, sakytas Šv. Jono bažnyčioje

Medalionas su T. Kosciuškos plaukais, kuriuos Ksaveras celtneris 1850 m. padovanojo Karoliui Baikovskiui.
Medalionas su T. Kosciuškos plaukais, kuriuos Ksaveras Celtneris 1850 m. padovanojo Karoliui Baikowskiui.

Vilniuje 1794-ųjų gegužės 24-ąją gedulingose iškilmėse minint piliečius, kurie žuvo už laisvę ir tėvynę. Pamokslas, sakytas lenkiškai, tuoj pat buvo išverstas ir į lietuvių kalbą. Kitas panašaus pobūdžio dokumentas – M.P. Karpavičiaus pamokslinė kalba, sakyta birželio 25-ąją prie Vilniaus, Juozapotos slėnyje, šventinant ginklus ir vėliavą, kai Vilniaus vaivadijos šauktinė liaudies kariuomenė išėjo į karą.

Paklausta, kuris eksponatas šioje parodoje yra vertingiausias, D.Narbutienė pamini Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistą Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkratį dėl Tado Kosciuškos 1794 m.  gegužės 2 d. universalo.

Tai vienas ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba. Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Lankytojų dėmesį turėtų patraukti ir medalionas su T.Kosciuškos plaukais, kuriuos Ksaveras Celtneris 1850 m. padovanojo Karoliui Baikowskiui. D.Narbutienė juokauja, kad tai tikrai nėra sukilimo metų dokumentas, tačiau ši pikantiška detalė puošia ekspociziją.

Parodoje eksponuojami sukilimo vadų portretai, per sukilimą pasirodžiusių popierinių zlotų banknotai. Ekspozicijoje taip pat puikuojasi XVIII a. raižinys, kuriame T.Kosciuška vaizduojamas su kardu.

Parodoje eksponuojami sukilimo vadų portretai, per sukilimą pasirodžiusių popierinių zlotų banknotai. Ekspozicijoje taip pat puikuojasi XVIII a. raižinys, kuriame T.Kosciuška vaizduojamas su kardu, S.Wandsbecko litografija pagal XIX a. pabaigos J.Kossako paveikslą, kurioje T.Kosciuška sukilėlius veda į mūšį.

Parodos rengėjoms nepavyko gauti originalaus Lietuvos sukilėlių vado Jokūbo Jasinskio atvaizdo, todėl eksponuojama spalvotos litografijos pagal P.Smuglevičių kopija. Viena XIX a. litografija vaizduoja Vilniaus municipalinės gvardijos vado architekto Lauryną Gucevičių. Greta istorinių asmenybių atvaizdų stende yra ir antrojo LDK ir Lenkijos Karūnos padalijimo žemėlapis.

Pinigų istorijos mėgėjams ypač įdomūs turėtų būti 1794 m. sukilimo Vyriausios tarybos nutarimu išleisti banknotai. „Šie popietiniai pinigai liaudyje vadinti Kostiuškos pinigais“ - sako menotyrininkės, bibliotekos Spaudinių skyriaus mokslinė darbuotoja N.Markauskaitė.

Keturių ir penkių zlotų vertės pinigai nebuvo niekuo padengti, tad, žvelgiant iš mūsų laikų perspektyvos – buvo beverčiai. Tiksliai nežinoma, kieno iniciatyva buvo parengti ir cirkuliuoti pradėjo tokie pinigai, tačiau manoma, kad tai padaryta T. Kosciuškos pastangomis.

Banknotai išrašyti ranka,  juose esantis dalgio motyvas vaizduoja valstiečių luomą, o muškietos – bajoriją.

Pasak D.Narbutienės, sukilėliai  įvairiai aukštino T.Kostiušką. Tai liudija parodoje eksponuojamos panegerikos - kareivių meilės ir deramos pagarbos tekstas gerbiamam piliečiui T.Kosciuškai, sukurtos Lietuvos pėstininkų pulko leitenanto Fabijono Senkovskio 1794 m., o išspausdintos to paties pulko kapitono Juzefo Cechanovičiaus lėšomis ir kaip laikraščių priedas dovanai dalintas.

Vėlesniais metais T.Kosciuškos vardas figūravo ir liaudies, karo dainose. Pasak N.Markauskaitės, T.Kosciuškos įvaizdis ilgainiui tapo drąsos simboliu.

Lietuvoje nėra nė vieno T.Kostiuškos paminklo, tik Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje kabo vienintelė Lietuvoje T.Kosciuškai  skirta paminklinė lenta.

T.Kosciuškos portretai buvo platinami ir caro valdžios konfiskuojami. 1794 m. vienoje Varšuvos spaustuvėje buvo konfiskuotas P.Smuglevičiaus piešinys, kuriame pavaizduotas T.Kosciuška.

Jo portretai LDk ir Lenkijos patriotų buvo saugomi, o kai kurie netgi tapo šeimų ir giminių relikvijomis.

N.Markauskaitė priminė, kad Lietuvoje nėra nė vieno T.Kostiuškos paminklo, tik  Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje kabo vienintelė Lietuvoje T.Kosciuškai  skirta paminklinė lenta, 1917 m. sukurta Antano Vivulskio.

„Nors paroda atidaryta tik prieš keletą dienų, ji jau sulaukė didelio susidomėjimo. Paroda veiks iki rugsėjo 12-osios.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min