B.Komorowskis prisiminė bent kelias Romerių giminės asmenybes, gyvenusias XX amžiuje. Tarkim, Bronislovą Romerį, nužudytą bolševikų kaip lenkų ulonų vadą.
Lietuviams geriausiai žinomas Mykolas Romeris, Lenkijos prezidento prosenelės brolis. „Jis buvo ruošiamas tapti Lietuvos ir Lenkijos federacijos premjeru, bet Želigovskiui užėmus Vilnių supyko ant Lenkijos maršalo (Jozefo Pilsudskio – aut.past.), nutraukė bendradarbiavimą ir pasirinko savo lietuvišką kelią. Tarnavo naujajai Lietuvai taip, kaip mokėjo geriausiai. Jis buvo ir tos didelės sėkmės, kurią patyrė Lietuva atgaudama Klaipėdą, autorius“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bronislawas Komorowskis tetos laidotuvėse |
Anot B.Komorowskio, tai ne vienintelės garsios šios šeimos asmenybės, kadangi joje taip pat buvo labai talentingų, žinomų dailininkų. Prezidento tetos, į kurios laidotuves Lenkijos vadovas ir atvyko, tėvas taip pat buvo dailininkas. „O teta Stefanija man yra pavyzdys tų gerų Romerių šeimos genų, nulėmusių, kad žmogus visada siekia tarnauti kitiems ir sunkiai dirbti“, – po laidotuvių apėmusių jausmų neslėpė prezidentas.
Paklaustas, ar palaidojęs tetą rečiau lankysis Lietuvoje, B.Komorowskis tai paneigė. Esą iki šiol aplankydavo tetą, dabar stengsis bent retkarčiais aplankyti jos kapą. „Turiu čia ir daugiau artimųjų kapų. Po laidotuvių važiuosime su sūnumis į Panerius, kur buvo nužudytas mano giminaitis Bronislowas Komorovskis per Antrąjį pasaulinį karą už dalyvavimą lenkų pasipriešinimo veikloje Vilniuje. Giminės kapų yra daug ir Rasų kapinėse, ir kitur Vilniuje, bet dauguma jų yra toli Aukštaitijoje, netoli Rokiškio“, – kalbėjo savo lietuviškų šaknų išsižadėti neketinantis B.Komorowskis.
Prezidento teigimu, S.M.Romer buvo viena iš nedaugelio lenkų inteligentų, kurie liko Lietuvoje po 1945 metų. „Ji buvo labai ypatinga. Giminės ryšiai buvo nutrūkę komunistų valdymo laikais, todėl su teta susipažinau pas kitą giminaitę Varšuvoje, Henriko Senkevičiaus anūkę. Taip užsimezgė ryšiai, kurie ir lėmė, kad aš lankydavau tetą Stefaniją, kartu keliaudavome po Lietuvą, ją lankė mano vaikai, mano sūnus, kuris Vilniuje studijavo teisę pagal Erasmus programą jo proprosenelio vardu pavadintame M.Romerio universitete“, – apie šeimyninius ryšius kalbėjo B.Komorowskis.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./S.M.Romer laidotuvės. |
Anot prezidento, Lietuva jam svarbi, kadangi čia jo giminės šaknys. „Jaučiu sentimentus, taip pat esu giliai įsitikinęs, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai yra tikras iššūkis, kuriam prireiks didelių politinių, ne tik asmeninių ir emocinių, pastangų. Tai nėra tik sentimentai, bet ir įsitikinimas, kad Lenkija ir Lietuva turi ne tik bendrą istoriją, bet ir didelius iššūkius ateičiai, kuriems svarbu sugebėjimas bendradarbiauti ir pagarba kitai kultūrai, kalbai. Taip pat ir lietuvių tautinei mažumai Punske bei lenkų mažumai čia, Vilniaus krašte“, – sakė B.Komorowskis.
