Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos diplomatai klausia Lenkijos URM oficialaus požiūrio į įvykius Vilniaus krašte 1939 metais

Lenkijos karių paradas Vilniuje 1922 metais
Wikimedia.org nuotr. / Lenkijos karių paradas Vilniuje 1922 metais
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) klausia Lenkijos diplomatinės žinybos, ar su jos parama parengtame leidinyje išsakyti žodžiai apie „lietuvišką Vilniaus okupaciją“ sutampa su oficialia Varšuvos pozicija.

„Lietuvos URM įdėmiai studijuoja su Lenkijos URM parama parengtą publikaciją. Joje jau dabar pastebėjome nemažai istorinių faktų iškraipymų, ypač dėl 1939 metų įvykių“, – sakoma ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus BNS atsiųstame komentare.

„Lenkijos URM buvo perduotas paklausimas, ar šios publikacijos teiginiai, įskaitant tezę apie „lietuvišką Vilniaus okupaciją“, atitinka oficialią Lenkijos Vyriausybės poziciją“, – pranešė URM.

Tokios Lietuvos diplomatų reakcijos susilaukė Lenkijos nacionalinės atminties instituto lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis išleista brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“, kurią ketvirtadienį aprašė naujienų portalas delfi.lt.

Pasak portalo, Lenkijos URM skelbia, kad leidinys, skirtas vienam tragiškiausių Vilniaus istorijos puslapių, išleistas ministro Radoslawo Sikorskio iniciatyva.

„Vilniaus ir dalies Vilnijos krašto lietuvių okupacija iš pradžių vyko švelniai. Lenkijos kariuomenės internuoti karininkai ir kariai nebuvo žiauriai represuojami, jiems nelabai buvo kliudoma bėgti iš izoliavimo vietų ir vykti į Prancūziją ar Angliją. Tačiau jau nuo 1939 metų lapkričio mėn. prasidėjo intensyvus ir lenkams skausmingas lituanizavimo procesas“, – rašoma leidinyje.

„Agresyvi bet kokių lenkiškumo apraiškų likvidavimo politika (įskaitant pamaldas, bibliotekas, švietimą) sukėlė priešiškumo tarp lenkų ir lietuvių pagilėjimą. Buvo priimtas naujas Pilietybės įstatymas, pagal kurį Vilniuje iš 270 tūkst. gyventojų 150 tūkst. staiga tapo „užsieniečiais“ savo mieste, prarado teisę į pilietybę, dėl ko neteko darbo ir kitų pagrindinių teisių. Represijų intensyvumo atžvilgiu okupacija vis dar buvo švelni (nors anuo metu buvo suimta apie 1 500 lenkų)“, – remdamiesi lenkų istorikų duomenimis rašo brošiūros autoriai.

Lietuvos ir Lenkijos požiūriai į bendrą istoriją tarpukariu ir prasidedant Antrajam pasauliniam karui skiriasi. Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis yra pareiškęs, kad tarpukariu Lenkija neokupavo Vilniaus krašto.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min