Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maskva netiki ašaromis: prieš 60 metų Kremlius išbandė atominį ginklą prieš savus žmones

Branduolinis sprogimas.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Branduolinis sprogimas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rugsėjo 14 d. buvo paminėtos 60-osios šiurpios tragedijos metinės, kurios metu Sovietų Sąjungos armija išbandė branduolinį ginklą prieš savo piliečius Orenburgo srityje. Ši tragedija meta šešėlį ant Rusijos vyriausybės, kuri iki šiol nepripažįsta įvykusios tragedijos ir nesuteikia jokios pagalbos jos aukoms, rašo naujienų svetainė interpretermag.com.

1954 m. rugsėjo 14 d. sovietų valdžia nusprendė išbandyti branduolinį užtaisą Orenburgo srityje. Užtaiso sprogstamoji galia siekė nuo 10 iki 40 kilotonų, o tai reiškė, kad jis buvo du kartus stipresnis už ant Hirošimos miesto numestą atominę bombą. Kremlius naujojo ginklo efektyvumą išbandė vietovėje, kurioje gyveno apytiksliai nuo 40 iki 60 tūkstančių žmonių. 

Maskvai visiškai nerūpėjo daugiau negu 10 tūkstančių radiacijos aukų likimas.

Ilgą laiką nebuvo pateikta jokios objektyvios informacijos apie įvykusį bandymą. 

Vienas latvis, tuo metu tarnavęs Sovietų Sąjungos kariuomenėje, teigė, kad po įvykdyto bandymo smarkiai drebėjo žemė, o vėliau atmosferoje buvo matomas sprogimas. Po sprogimo žmonės bėgo įvairiomis kryptimis. Buvusio sovietų kario ataskaita apie šį įvykį buvo publikuota 2001 m. sausio mėnesį.

Kiti sprogimą išgyvenę žmonės tvirtina, kad sovietų pareigūnai evakavo tik kai kuriuos, arčiausiai sprogimo epicentro, buvusius gyventojus. Kiti žmonės buvo palikti likimo valiai itin nuo radiacijos nukentėjusioje vietovėje. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje atlikti tyrimai atskleidė, kad nuo radiacijos nukentėjo apie 500 kaimų gyventojai.

Ataskaitoje teigiama, kad po sprogimo kariai šioje vietovėje taip pat paliko radiacijos paveiktą įrangą. Beje, kariai maršalo Georgijaus Žukovo nurodymu buvo mesti į mokomąją ataką atominės bombos sprogimo kryptimi tuoj pat po sprogimo. Daugelis jų susirgo spinduline liga, tačiau, kaip ir dabar įprasta Rusijoje, jų kariniuose bilietuose buvo įrašyta, kad tarnavo ne prie Orenburgo, o, pavyzdžiui, Kryme.

„Bet vietos gyventojai greitai sugrįžo į kasdienį gyvenimą. Jie tebenaudojo tuos pačius vandens šaltinius ir dirbo tą pačią žemę. Jie nieko nežinojo apie nematomą pavojų (dėl radiacijos) , bet staiga žmonės iš niekur nieko pradėjo mirti“, – teigė ataskaitos autorius.

Tiek sovietmečiu, tiek ir dabar, politikai Maskvoje beveik visiškai nesirūpino nuo šio bandymo nukentėjusiais žmonėmis.

Pirmasis rimtas bandymas atskleisti sprogimo pasekmes buvo Orenburgo srities mokslininkų darbas, kuomet jie pažymėjo radioaktyvias zonas. Tačiau iškart po to Rusijos vyriausybė nutraukė šių mokslininkų finansavimą.

Maskva visiškai nesirūpino nuo šio bandymo nukentėjusiais žmonėmis.

Maskvai visiškai nerūpėjo daugiau negu 10 tūkstančių radiacijos aukų likimas.

Nė vienas iš asmenų, kuris sulaukė 60-ųjų Orenburgo sprogimo metinių, negauna jokių kompensacijų, o valdžia nepripažįsta, kad dabartinės jų ligos yra radiacijos pasekmė.

Šią savaitę net keli oficialūs Rusijos valdžios pareigūnai pripažino, kad aštuoni Uralo regione esantys miestai šiuo metu vis dar dėl atominio ginklo sprogdinimo nėra tinkami gyventi žmonėms.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min