Kaip pasakoja „Naisių vasaros“ projektų mecenatas ir sumanytojas Ramūnas Karbauskis, didžiausias šio atradimo paradoksas – beveik 200 metų žmonės vaikščiojo pro šalį ir niekas neatkreipė dėmesio į dubenuotąjį akmenį, įmūrytą dvaro rūmų sienoje.
Pasak R.Karbauskio, jei tik akmuo būtų pastebėtas kiek ankščiau, jis būtinai būtų pasirodęs ir TV ekranuose.
Akmens atradimo istorija labai paprasta. Pastebėjęs neįprastą akmenį, Naisių miestelio žirgyno darbuotojas Marius Masiulis apie tai papasakojo fotografui Žydrūnui Budzinauskui, kuris radinio nuotrauką parodė Šiaulių „Aušros“ muziejui. Muziejaus archeologai patvirtino, jog radinys – tai dubenuotasis akmuo, kurio amžius siekia kelis tūkstančius metų.
Šiandien Naisiuose veikia Baltų dievų muziejus, baigiamas įrengti Baltų žolynų muziejus. Naisiškiai tikisi, kad atrastas baltų šventvietės akmuo pradžiugins visus baltų kultūros puoselėtojus. Toks dubenuotasis akmuo yra puikus archeologijos ir netgi mitologijos paminklas, susijęs su senovės baltų veikla. Akmenis su duobutėmis įprasta sieti su Vakarų baltų pilkapių kultūra (pajūryje) ir Žemaitijos pilkapių kultūra (Šiaurės Žemaitijoje) bei datuoti atitinkamai I tūkst. pr. Kr. pabaiga ir II-IV a. po Kr.
