Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujaliukai ir čiurlioniukai atkūrė pirmąją lietuvių Dainų dieną

Moksleivių dainų ir šokių šventė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Moksleivių dainų ir šokių šventė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje įvyko teatralizuotas pirmosios lietuvių Dainų dienos 90- mečio paminėjimas. Balandžio 11 dieną įvykusiame renginyje, kuriame dalyvavo gimnazijos choras „Cantica“ (vadovas Rolandas Daugėla) ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio, kūrybiškai atkurta 1924 m. Kaune vykusi pirmoji lietuvių Dainų diena.

Gyvosios kultūros istorijos pamokos sumanytoja ir organizatorė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja Birutė Cechanavičienė atskleidė šios idėjos preambulę: „Labai domėjausi pirmosios lietuvių Dainų dienos eiga, detalėmis, todėl natūraliai kilo mintis šį svarbų visai tautai įvykį atkurti kaip gyvą kultūros istorijos pamoką. Norėjosi, kad vaikai suvoktų istoriją ne tik per faktus, bet ir per to meto kontekstą bei personalijas – įvairių profesijų, pažiūrų, socialinių sluoksnių žmones. Juk, anot Jono Basanavičiaus, „per jų darbus tauta atsikvošėjo", – sakė B.Cechanavičienė.

M.K.Čiurlionio menų mokyklos choro bei choro „Aidija“ vadovo Romualdo Gražinio nuomone, Dainų diena klojo tvirtus ir brangius Dainų šalies pamatus. Abejingų šiam įvykiui tuomet nebuvo nei vieno.

Į Juozo Naujalio muzikos gimnazijos salę susirinko žymiausi 1924 metų Lietuvos politikos ir kultūros veikėjai: prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Antanas Smetona su žmonomis, tautos patriarchas Jonas Basanavičius, laikinosios sostinės burmistras Jonas Vileišis, Dainų dienos vyriausieji dirigentai Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka.

Norėjosi, kad vaikai suvoktų istoriją ne tik per faktus, bet ir per to meto kontekstą bei personalijas – įvairių profesijų, pažiūrų, socialinių sluoksnių žmones.

Buvo perskaityti originalūs, to meto spaudoje publikuoti kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus ir Kauno burmistro Jono Vileišio kreipiniai į Lietuvos ir miesto piliečius, kviečiant dalyvauti Dainų dienoje, geranoriškai priimti dainininkus „iš kaimo“, sutvarkyti ir išgražinti miestą. Istorinę atmosferą papildė 1924 metų „Lietuvos žinių“ informacija apie šventės eigą ir bilietų įsigijimo tvarką bei kompozitoriaus Jono Nabažo užrašyti įspūdžiai apie šį renginį.

Prezidentui A.Stulginskiui (Juozo Naujalio mokyklos direktorius Raimundas Simanavičius) pasveikinus šventės dalyvius, įteikus aukso ženklelius Dainų dienos dirigentams, suskambo Vinco Kudirkos Tautinė giesmė, atliekama jungtinio choro ir publikos. Po jos liejosi harmonizuotos lietuvių liaudies dainos bei originalios kompozicijos, kurias su pirmąja Dainų diena sieja tam tikri istoriniai ryšiai. Savo gebėjimus vadovauti chorui parodė ir abiejų mokyklų moksleiviai – jaunieji dirigentai.

Pirmosios Dainų dienos inscenizacija, pasak B.Cechanavičienės, – dar vienas žingsnelis siekiant sugrąžinti jaunimui visuotinio dainavimo džiaugsmą ir norą tai daryti. Kartu tai – galimybė susidraugauti dviejų giminingų mokyklų vaikams, per meną ir tautos istoriją puoselėti bendruomeniškumą, ugdyti patriotizmą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min