Respublikos vadovybės ir visų susirinkusiųjų vardu Garbės sargybos kuopos kariai pirmadienį padėjo gėlių prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams, prie paminklinio akmens partizanams atminti, prie paminklo lapteviečiams atminti, prie kryžiaus Laisvės gynėjams ir 1863 metų sukilimo dalyviams atminti, taip pat prie buvusių KGB rūmų memorialinės lentos 1945–1947 metų aukoms atminti, Tuskulėnų rimties parko kolumbariume.
D.Grybauskaitė: laisvės troškimas buvo stipresnis už nežmoniškus išbandymus
Prie Genocido aukų muziejaus kalbėdama prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad apie tą tragišką Lietuvai laiką sukaupta ir paskelbta daug prisiminimų, bet dabartinei jaunajai kartai sunku įsivaizduoti, kaip tuomet buvo nevertinamos žmonių gyvybės.
Ar kas nors girdėjo, kad tremtinė motina dėl nepritekliaus būtų nužudžiusi savo kūdikį?„Gyvuliniuose vagonuose, be vandens ir maisto, be būtiniausių higienos ir medicinos priemonių, šaltyje į atšiauriausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo masiškai vežami ir jauni, ir seni, ir net kūdikiai, kurių kaltės niekas net nebandė įrodyti“, – kalbėjo prezidentė. Ji priminė, kad nuo genocido nukentėjo visi visuomenės sluoksniai, bet ypač – šviesuomenė, ir pakvietė pagerbti visų žuvusiųjų atminimo tylos minute.
„Genocido sukeltus tautos praradimus dar papildė ir didelė tautos dalis, nuo šio teroro pasitraukusi į Vakarus. Tai skaudžiai atsiliepė tautos gyvasčiai. Tačiau tauta nebuvo nugalėta. Jos laisvės troškimas buvo stipresnis už šiuos nežmoniškus išbandymus. Partizaninis pasipriešinimas ir rezistencinė kova sustiprino viltį ir tikėjimą, palaikė tautos dvasią kovojant už laisvę“, – tęsė D.Grybauskaitė. Ji sakė reiškianti gilią pagarbą žmonėms, nekaltai nukentėjusiems nuo persekiojimų ir tremties: „Jų auka įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą ir visuomet siekti teisingumo. Tegul ši vilties dvasia palaiko mus kasdieniuose darbuose anksčiau ir šiandien.“
A.Ramanauskaitė-Skokausienė: viltis, kad Lietuva bus laisva, nebuvo nužudyta
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė priminė, kad šalia vietos, kurioje vyksta ceremonija, stūksantis pastatas sovietmečiu buvo KGB rūmai, o tiksliau pragaro mašina, kurioje buvo žiauriai kankinami kovotojai už laisvę. Tarp jų – ir parlamentarės tėvas, Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiojo gynybos pajėgų vadas generolas Adolfas Ramanausko-Vanagas.
„Mūsų žmonės net ir mirdami turėjo viltį ten, tremtyje, per partizaninę kovą, kad matys Lietuvą laisvą. Jei ne jie, tai kitos kartos. Ir tai atsitiko“, – kalbėjo A.Ramanauskaitė-Skokausienė. Tačiau ji pabrėžė, kad „okupacinio įšalo“ tautos sąmonėje iki šiol liko daug, nes okupantai suprato, jog reikia naikinti lietuvius ne tik ekonomiškai, bet ir tautos papročius, mentalitetą, gyvastį.
T.B.Burauskaitė: ką mes dabar leidžiami su savimi daryti?
Buvusi disidentė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T.B.Burauskaitė akcentavo, kad per tuos dešimtmečius lietuvių sąmonėje nunyko kai kurios itin svarbios vertybės.
„Ar kas nors girdėjo, kad tremtinė motina dėl nepritekliaus būtų nužudžiusi savo kūdikį? Dabar girdime paaiškinimus, kad motina nužudė savo kūdikį, nes gaudavo per mažą pašalpą. Ar kas nors girdėjo, kad tremtinių vaikai vienas iš kito būtų ką nors atėmę ar tyčiojęsi kaip šiandien?“ – klausė T.B.Burauskaitė.
Kalbėtoja prisiminė psichologės Danutės Gailienės knygą apie okupacijos paliktas žaizdas lietuvių sąmonėje, pavadintą „Ką jie mums padarė“. Tačiau peradresavo klausimą dabartiniams keturiasdešimtmečiams ir penkiasdešimtmečiams, gimusiems nebe tremtyje, aprimus baisiausioms sovietinio teroro apraiškoms: „Ką mes dabar leidžiam su savimi daryti?“ Esą to, ką tremtiniai, politiniai kaliniai, disidentai ir kiti pasipriešinimo dalyviai didvyriškai gynė, dabar atsisakome dėl pragmatinių tikslų.
Pasak T.B.Burauskaitės, tremtiniai saugojo lietuvių kalbą, šeimos vertybes, tradicijas. O dabar jaunimas esą mėgsta mėgdžioti „sudarkytą Algio Greitai kalbą“, nesipriešina anglų kalbos įtakai, be to, valstybės lygiu svarstoma galimybė į lietuvių kalbos abėcėlę įtraukti kitų kalbų raidžių.
