Kaltinamąjį aktą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 str.(dėl civilių gyventojų trėmimo) surašiusi Klaipėdos apygardos prokurorė bylą praėjusią savaitę perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Kaltinimai byloje dėl civilių gyventojų trėmimo pareikšti šiuo metu Druskininkuose gyvenančiam buvusiam tauragiškiui 82 m. V. K.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. K., būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas SSRS okupacinės valdžios sprendimus dėl Lietuvos partizanų šeimų, partizanų pagalbininkų ir stambių ūkininkų iškeldinimo iš Lietuvos į SSRS šiaurės ir rytinius rajonus, kartu su kitais MGB pareigūnais 1952 m. rugpjūčio 5 – 6 d. iš Tauragės rajono ištrėmė vieną 4 asmenų šeimą į Rusijos federacijos Krasnojarsko sritį, kur ji priverstinai gyveno iki 1957 m.
Beje, buvęs uolus saugumietis pats 1955 m. buvo nuteistas Pabaltijo karinės apygardos karinio tribunolo už valstybinio ir visuomeninio turto grobimą 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Dabar įtariamasis, pranešus jam apie prieš 58 m. padarytą nusikalstamą veiką, kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gauti archyviniai dokumentai su įtariamojo parašais, jo darbo biografija bei kita bylos medžiaga.
Pasak Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Respublikos prokuratūrose buvo pradėti ir atliekami ne mažiau kaip 246 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų Lietuvos okupacijų laikotarpiu prieš Lietuvos žmones. Teismams buvo perduoti 42 asmenys 30–yje šios kategorijos baudžiamųjų bylų.
„Nors nuo įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų praėję jau labai daug laiko, o kiekviena diena mažina galimybes nustatyti tikrąsias minėtų nusikaltimų aplinkybes, jų organizatorius, vykdytojus, padėjėjus, patraukiant juos baudžiamojoj atsakomybėn, dedamos didelės pastangos išnaudoti visas dar likusias galimybes atkurti istorinį teisingumą. Prokurorai, kruopščiai ir kantriai rinkdami vis dar randamus įkalčius, dėliodami juos lyg sudėtingą mozaiką, tai fiksuodami procesiniuose dokumentuose, sugeba ir po daugelio metų ne tik atkurti žiaurių pokario ar net karo metų, okupacijos laikmečio egzekucijų, persekiojimų, išdavysčių ar kitokių labai sunkių tarptautinės teisės pažeidimų detales, tačiau ir nustatytus kaltininkus perduoti teisti Lietuvos Respublikos teismams, tokiu būdu užtikrinant bausmės neišvengiamumo principą ir prisidedant prie istorinio teisingumo atkūrimo proceso“, – pranešime spaudai cituojamas prokuroras R. Valentukevičius
