Daugiau istorijų galite rasti parsisiuntę programėlę „Discover Jewish Lithuania“
Krikščioniška Europos gyventojų dalis ilgus šimtmečius žemės ūkį laikė kilniu, prasmingu ir produktyviu darbu, kuriuo dauguma jų ir užsiėmė. Tuo tarpu žydai, dėl įvairių, daugiausiai nuo jų nepriklausiusių priežasčių, žemės nedirbo ir vertėsi kitomis veiklomis – prekyba, pinigų skolinimu už palūkanas, įvairių formų tarpininkavimu, karčiamų laikymu ir pan. Visos tokios veiklos, kurios moderniame pasaulyje tapo visiškai priimtinomis, anksčiau daugiausiai krikščionių ir kitų nežydų (o ir kai kurių žydų), buvo laikomos neproduktyviomis, išnaudotojiškomis ir negarbingomis. Devynioliktame amžiuje Vakarų Europoje vis daugiau kalbant apie žydų emancipaciją – tai yra jų teisių sulyginimą su nežydų – vis labiau pasigirsdavo raginimų žydams pradėti užsiimti „produktyviomis“ veiklomis, o pirmiausiai, žemės ūkiu. Tuo pat metu augo pramonė, o darbas joje taip pat buvo sunkus, tad produktyvus ir gerbtinas. Taigi buvo kvietimų žydams intensyviau jungtis ir į pramonę bei amatus.
Teisinė žydų padėtis Rusijos imperijoje buvo kiek sudėtingesnė, o kalbos apie emancipaciją nebuvo populiarios ar net sunkiai įmanomos. Tačiau pati idėja apie „produktyvesnį“ žydų gyvenimą buvo žinoma ir populiarinama. Dar daugiau, didžioji dalis Rusijos imperijoje gyvenusių žydų devyniolikto amžiaus pabaigoje vertėsi labai sunkiai, todėl naujos veiklos galėjo juos gelbėti ir nuo skurdo. Šiame kontekste 1880 m. buvo įkurtas ORT – Amatų bei žemės ūkio darbo draugija (rus. Obščestvo remeslenago i zemledelčeskago truda; Общество ремесленного и земледельческого труда). ORT‘o tikslas buvo suteikti žydams darbinių žinių ir gebėjimų. Per pirmuosius kelis dešimtmečius ORT‘o veiklos, organizacijos įkurtas mokyklas baigė kelios dešimtys tūkstančių žydų, kurie tapo siuvėjais, sodininkais, mechanikais, stiklapūčiais, baldžiais ir pan. Viena tokių mokyklų veikė ir Vilniuje, dabartinėje Islandijos gatvėje Nr. 3 pažymėtame name.
ORT organizacija greitai augo ir po Pirmojo pasaulinio karo tapo tikrai pasauline – jos mokyklų tinklas siekė net Niujorką, Buenos Aires ir Johanesburgą, o jos pagrindinė būstinė persikėlė pirmiausiai į Paryžių, vėliau į Berlyną. 1930 m. per Didžiosios Britanijos ORT‘o paramos vakarą organizaciją sveikino ir Albertas Einšteinas.
Antrojo pasaulinio karo metu ORT nenustojo veikti net karo apimtose teritorijose. Žydų getuose amato mokėjimas gelbėjo gyvybes, tad ORT‘o juose rengti mokymai buvo ypač svarbūs. Organizacija taip pat „keliavo paskui žmones“ – vykdė savo veiklą kur telkėsi žydų pabėgėliai ir taip veikla išsiplėtė net iki Šanchajaus. Mokyklos ir dirbtuvės taip pat buvo įkurtos ir perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons) stovyklose. Vokietijoje įkurtose 78-iose tokiose stovyklose amatą įgijo apie 85 tūkstančiai žydų, o tokių mokymų pagrindiniu organizatoriumi buvo tarpukariu Lietuvoje ORT‘o mokyklas steigęs Jakobas Oleiskis.
Po Antrojo pasaulinio karo ORT veikla bent trumpam buvo atkurta kai kuriose sovietinio bloko valstybėse, tačiau daugiausiai ji veikė Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Po Izraelio įkūrimo 1948-aisiais, ORT’as tapo ypatingai svarbia organizacija ruošiant specialistus darbui naujoje valstybėje.
Per beveik pusantro šimto metų veiklos laikotarpį ORT veikė daugiau nei šimte valstybių. Šiuo metu ORT veikia ir Lietuvoje. Lietuvos žydų bendruomenės patalpose ORT įrengė kompiuterių klasę, kurioje bendruomenės nariai mokosi informacinių technologijų pagrindų. Didžiausia organizacijos veikla sietina su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija. Pastaraisiais metais ORT ir gimnazijos pastangomis pastarojoje buvo įrengtos naujausiomis technologijomis paremtos informacinės sistemos, o visai neseniai organizacija padėjo mokyklai įsikurti visiškai naujame pastate Vilniaus centre.
©Všį „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras“
