Radviliškyje prie seno vėjinio malūno, kaip ir 1919-ųjų rudenį, susikovė Lietuvos ir Bermonto Avalovo vadovaujama Rusijos Vakarų savanorių armija, kurią sudarė rusų baltagvardiečiai bei vokiečių tautybės kariai.
Į Lietuvą įžygiavę bermontininkai iš pradžių skelbėsi kovojantys prieš bolševikus, tačiau vėliau ėmė siaubti mūsų kraštą. Lemiamos Lietuvos kariuomenės ir agresorių kautynės įvyko ties Radviliškiu.
Po beveik dvi paras trukusio spaudimo bermontininkai neatlaikė ir pradėjo trauktis. Tačiau visišką jų sutriuškinimą sustabdė Antantės komisija, lietuviams griežtai nurodžiusi grįžti į pirmines pozicijas.
„Šitas mūšis parodė lietuvių aktyvumą kovose prieš bermontininkus, iki tol jie, lietuviai, laikėsi pakankamai pasyviai dėl sudėtingos politinės situacijos, kadangi Vokietija buvo vienintelė valstybė, parėmusi Lietuvos nepriklausomybę“, – pasakojo istorikas Valdas Rakutis.
Į Lietuvą įžygiavę bermontininkai iš pradžių skelbėsi kovojantys prieš bolševikus, tačiau vėliau ėmė siaubti mūsų kraštą. Lemiamos Lietuvos kariuomenės ir agresorių kautynės įvyko ties Radviliškiu.
Kautynių su bermontininkais inscenizacijoje Radviliškyje dalyvavo apie 7 dešimtis karo istorijos klubų atstovų iš Lenkijos ,Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
„Tikslas – žmonėms parodyti, kad buvo sumokėta kaina už tai, ką mes turime dabar. Lietuvos kariai savanoriai, būdami nepatyrę, kovojo prieš žymiai pranašesnį priešą ir pasiekė pergalę“, – sakė vienas iš mūšio rekonstrukcijos organizatorių Alvydas Tamošiūnas.
Pasak rengėjų, kol kas apie kovas su bermontininkais jaunimas žino nedaug, tikimasi, kad tokios tikroviškos mūšio inscenizacijos paskatins domėtis šalies istorija.
