Atlikti tyrimai rodo, kad visi kūdikiai mirė beveik iškart po gimimo. Mokslininkai mano, kad taip vietos gyventojai atsikratydavo nepageidaujamų kūdikių, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.
„Vienintelis galimas paaiškinimas yra toks, kad senovėje čia buvo viešnamis“, – sakė archeologas Jillas Eyersas. Jo teigimu, nepageidaujamas nėštumas buvo dažnas reiškinys romėnų viešnamiuose, nes tuomet nebuvo kontracepcijos arba ji buvo visiškai neefektyvi.
Vaikžudystė Romos laikais esą neatrodė toks šokiruojantis dalykas, koks atrodo dabar. Archeologų turima informacija rodo, jog vaikai praktiškai nebuvo laikomi žmonėmis iki dvejų metų amžiaus.
Jaunesni nei dvejų metų vaikai nebuvo laidojami kapinėse. Romos laikais jie buvo laidojami tiesiog namų kiemuose.
Vis dėlto, mokslininkų teigimu, naujausias radinys yra neeilinis. „Daugiau nėra vietų, kuriose būtų palaidoti 97 kūdikiai“, – sakė daktaras Simonas Maysas, tyręs radinius.
Kūdikių amžius buvo nustatomas matuojant jų kaulų ilgį. Mokslininkų nustebimui, visų rastų kaulų ilgis buvo beveik toks pat. S.Maysas įsitikinęs, kad kūdikiai buvo žudomi tyčia, nes dėl natūralių priežasčių jie būtų mirę ganėtinai skirtingo amžiaus.
Mokslininkai dar ketina ištirti rastų palaikų DNR ir taip nustatyti kūdikių lytį ir galimus jų giminystės ryšius.