Rusijos URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka pareiškė, kad kuriamas politinis ir informacinis fonas dvišaliams santykiams rodo, jog „per anksti kalbėti apie galimybes pasiekti visiškai naują lygį Lietuvos ir Rusijos dialoge“.
Prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, jog „partizanai parodė pasauliui, kad savanoriškas Lietuvos įstojimas į SSRS tebuvo mitas“.
A.Nesterenkos teigimu, tokie pareiškimai rodo „dvigubus standartus Vilniaus politikoje“.
Jeigu jis šnekėtų savo iniciatyva, aš manau, jau po pirmo pareiškimo jis būtų netekęs posto.„Tokie prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimai rodo Lietuvos politikos dvejopą pobūdį. Kaip kitaip paaiškinti daugelį patikinimų iš Vilniaus apie norą plėtoti pragmatišką bendradarbiavimą su Rusija abipusio supratimo ir pasitikėjimo dvasioje ir, kita vertus, bandymus spekuliuoti mūsų bendros istorijos klausimais“, – sakė A.Nesterenka, kurį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.
Pasak Rusijos URM atstovo, „Lietuva turi suprasti, kad bendradarbiavimas sus Rusija negali būti paremtas noru manipuliuoti istorine atmintimi dėl vidinės politinės konjunktūros“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra BNS sakė šio pareiškimo nekomentuojančios.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius BNS komentuodamas A.Nesterenkos pareiškimą sakė, jog šiuo atveju įdomesnis yra ne jo turinys, o „technologija“. Jis pažymėjo, kad antras atvejis, kai neigiama Rusijos reakcija Lietuvos atžvilgiu į viešumą išeina per A.Nesterenką nėra atsitiktinumas.
„Dabar tai tiesioginis akibrokštas mūsų prezidentei, nes departamento vadovas imasi vertinti mūsų prezidentės išsakytą požiūrį. Logiškai ir racionaliai mastantys žmonės pilnai supranta, kad prezidentė šnekėjo ne Rusijos auditorijai. Šiuo atveju matau tikslingą informacinę politiką iš Rusijos, kurios smaigalyje yra atsidūręs įdomus personažas A.Nesterenka. Santykių tarp Lietuvos ir Rusijos situaciją vertina ne prezidentas, ne premjeras, užsienio reikalų ministras, o pareigūnas, kuris sako, kad nėra viskas taip sklandžiai, kaip sako mūsų prezidentas“, – sakė politologas.
Pasak jo, jei abi valstybės sutaria gerinti santykius, tai turi būti deklaruojama viešojoje erdvėje, nes nuo to priklauso abiejų šalių visuomenių nuomonės.
„Mūsų atveju tas deklaruojama, Rusijos atveju išstoja ne pagrindinio ešelono veikėjas, kuris imasi neigiamai vertinti mūsų prezidentės norą matyti dvišalius santykius gerėjančius. Jei Rusijos prezidentas, ar premjeras nedrįsta įvertinti mūsų dvišalių santykių, tai pavedama paprastam pareigūnui. Jeigu jis šnekėtų savo iniciatyva, aš manau, jau po pirmo pareiškimo jis būtų netekęs posto“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Vis dėlto jis nemanė, kad A.Nesterenkos pareiškimą galima laikyti signalu, jog Rusijos premjeras Valdimiras Putinas birželio pradžioje neatvyks į Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimą.
„V.Putino vizitas nėra dvišaliai santykiai. Šiuo atveju jam reikės pasiieškoti argumentų ir partneriams aplink Baltijos jūrą. Ar jis norės pasakyti, jog Lietuva kalta ir dėl to, kad ir šioje organizacijoje santykiai prastėja. Tokia prielaida nelabai tikėtina, nes formatas yra ne dvišalis“, – sakė politologas.
Politikos ekspertas pažymėjo, kad Lietuvos pusė teisingai elgiasi nekomentuodama Rusijos atstovo pareiškimo.
„Šiuo atveju neverta pasiduoti tokiems provokatyviems žingsniams ir pereiti į neigiamą darbotvarkę. Jei Rusija susiformavo poziciją, kad tie santykiai negerės, tai netruks išaiškėti. Nereikia duoti preteksto jiems manyti, kad tie santykiai blogėja dar ir dėl mūsų įsižeidimų“, – sakė N.Maliukevičius.
Maskvos sulaukusius kritikos žodžius prezidentė išsakė praeitą penktadienį Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga Vyčio Kryžiaus ordino Karininko ir Riterio kryžiais apdovanodama 6 ginkluoto ir rezistencinio pasipriešinimo dalyvius.
„Partizanai laimėjo pagrindinį mūšį – dvasinę pergalę ateičiai, nes tik kovojanti tauta nežūva“, – tada sakė prezidentė.
Pasak prezidentės, nors pokario Lietuvoje su ginklu rankose žuvo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių patriotų, partizanai parodė pasauliui, kad savanoriškas Lietuvos įstojimas į SSRS tebuvo mitas. Tai, pasak valstybės vadovės, paskatino laisvojo pasaulio valstybes nepripažinti Lietuvos okupacijos ir sustiprino pogrindinį laisvės judėjimą.
