Tokias mintis V.Titovas išsakė interviu Lietuvoje rusų kalba leidžiamam savaitraščiui „Ekspres-nedelia“ (Ekspres-savaitė). Pasak Rusijos diplomato, iš Vilniaus pasigirstantys pozityvūs signalai nelieka nepastebėti, tačiau, anot jo, problemų sprendimui svarbios ne tik deklaracijos, bet ir konkretūs žingsniai.
„Reikia atsisakyti nuolatinio istorijos politizavimo. (...) Neproduktyvūs ir bandymai grynai dvišalius klausimus spręsti pagalbai pasitelkiant tarptautinį „arbitražą“. Kitoms valstybėms tai ir į galvą nešauna, jeigu yra natūralesnis dvišalio dialogo kelias“, – teigė V.Titovas.
Rusijos UR viceministro teigimu, didžioji dalis pozityvių dalykų dvišaliuose santykiuose gimė praėjusio dešimtmečio antrojoje pusėje, tačiau, pasak jo, ir šiuo metu negalima atmesti ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo, kultūros srityje užsimezgusių ryšių.
V.Titovas taip pat pabrėžė, kad Rusija energetinių karų nekariauja ir pakartojo, jog sutaisyti esą techninių problemų turintį naftotiekį „Družba“ netikslinga.
2006-ųjų rugpjūtį, praėjus dviem mėnesiams po Lietuvos sprendimo parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas lenkų, o ne rusų kompanijai, Rusijos teritorijoje esą išsiliejus nedideliam kiekiui naftos, buvo nutrauktas naftos tiekimas Lietuvai „Družba“ naftotiekiu.
„Avarijos naftotiekyje „Družba“ klausimu jau viskas pasakyta, specialistai yra puikiai susipažinę su situacija. Netvarkingo vamzdyno ruožo sutaisymas ekonomiškai ir techniškai nenaudingas. Nafta į perdirbimo gamyklą Mažeikiuose be pertrūkių gabenama jūros keliu“, – konstatavo V.Titovas.
Vizito metu Rusijos atstovas susitiko su Lietuvoje gyvenančių rusų bendruomenės atstovais.
„Vienas iš aptartų klausimų buvo susijęs su išsilavinimu rusų kalba Lietuvoje, vidurinių mokyklų reformos kontekste. Tėvynainiai norėtų Lietuvoje matyti rusišką kultūros ir informacijos centrą. Mus tikrai neramina šioje sferoje besivystanti situacija. Apie tai kalbėjome su Lietuvos partneriais ir tikimės, kad į mūsų susirūpinimą bus atsižvelgta“, – svarstė V.Titovas.
Vis dėlto diplomatiniuose sluoksniuose neoficialiai kalbama, kad Rusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimuose svečiai iš Maskvos pareiškė iš principo dar nenusprendę „ką daryti su Lietuva“, ėmusia siųsti ženklus, jog nori pragmatiškesnių dvišalių santykių.
