Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiauliečiai įamžins Šiaulius tikru didmiesčiu pavertusio Chaimo Frenkelio atminimą

Chaimo Frenkelio fabriko Šiauliuose firminis ženklas 1906 m.
Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr. / Chaimo Frenkelio fabriko Šiauliuose firminis ženklas 1906 m.
Šaltinis: Šiaulių naujienos
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rugsėjo mėnesį Šiauliuose išdygs paminklas Chaimo Frenkelio atminimui, antradienį pranešė Šiaulių miesto valdžia. Šiuo metu jau yra išrinkti keturi skulptoriai, kurie svarsto, kaip galėtų įprasminti verslininko, kilstelėjusio Šiaulių miestą iki didmiesčio lygio, rėmusio žydų bendruomenę, atminimą.

Rugsėjo 18 dieną, kai sukaks 70 metų, kai Šiauliuose buvo panaikintas getas, planuojama graži šventė, į kurią atvyks Ch.Frenkelio anūkai ir bus atidengtas atminimo paminklas.

Skyrė 200 tūkst. litų

Šiaulių miesto savivaldybė, sulaukusi Šiaulių pramonininkų asociacijos pasiūlymo organizuoti Ch.Frenkelio atminimo įprasminimą, sudarė darbo grupę. Į tris posėdžius rinkosi ir diskutavo Savivaldybės tarybos nariai, pramonininkų asociacijos, „Aušros“ muziejaus, žydų bendruomenės, Dailininkų sąjungos atstovai. „Posėdžių metu buvo keliami du pagrindiniai klausimai: kokio lygio paminklą statome ir kur. Diskusijų metu buvo nuspręsta, kad šiai idėjai galime skirti 200 tūkst. litų. 50 proc. skirtų Savivaldybė ir 50 proc. – verslo iniciatyvos“, – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.

Vadimo Simutkino nuotr./Šalia Ch.Frenkelio vilos bus pastatytas jo atminimui skirtas paminklas
Vadimo Simutkino nuotr./Šalia Ch.Frenkelio vilos bus pastatytas jo atminimui skirtas paminklas

Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad atminimo paminklas iškils visai netoli Ch.Frenkelio vilos – prie „Elnio“ fabriko, kitoje gatvės pusėje esančiame skverelyje. „Ten yra akmuo tarybiniais metais pastatytas komjaunuoliams, aktyvistams, dirbusiems Ch.Frenkelio fabrike, atminti, įprasminti jų veiklą. Tas akmuo bus padėtas saugoti. Vietoj jo atsiras paminklas Ch.Frenkeliui. Skverelis šiandien yra pakankamai tvarkingas, nušienautas, infrastruktūra būtų atnaujinta“, – aiškino miesto meras.

„Pirmadienį gavome Pramonininkų asociacijos raštą, kuriuo jie įsipareigojo imtis atsakomybės koordinuoti paminklo pastatymą ir po to perduoti miestui. Taip pat įsipareigojo surasti 50 proc. reikiamų lėšų“, – teigė J.Sartauskas.

Išrinkti keturi skulptoriai

Dailininkų sąjunga jau rekomendavo keturis skulptorius, kurie galėtų prisidėti prie Ch.Frenkelio atminimo įamžinimo Šiauliuose. Tai – Romualdas Kvintas (Vilnius), Martynas Gaubas (Birštonas-Šiauliai), Arūnas Sakalauskas (Klaipėda), Kęstutis Musteikis (Vilnius).

Skulptoriai priėmė šią idėją ir patikino, kad iki nurodyto termino spės viską padaryti. Per gegužės mėnesį jau turėtų būti pagaminti skulptūros maketai.

Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m.
Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m.

Mero teigimu, skulptoriams duota pakankamai didelė laisvė – paminėta tik tai, kad paminklas neturi būti aukštesnis nei 2 metrų. Tačiau kokia forma skulptoriai gali įamžinti Ch.Frenkelio atminimą, neapibrėžta. Svarbiausia, kad būtų atpažįstama, jog paminklas yra skirtas būtent jam ir atsispindėtų pagarba verslui.

„Bus sudaryta vertinimo komisija, kuri įvertins skulptorių pateiktus maketus ir atrinks, kurio darbas bus įgyvendintas. Manome, kad pristatymas bus viešas. Turėtume sulaukti daug diskusijų. O tada išrinktas skulptorius jau darys savo paminklą, o architektas projektuos aplinką. Darbai bus pradėti lygiagrečiai“, – sakė J.Sartauskas.

Visi darbai turėtų būti baigti rugsėjo 18 dieną. „Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Rugsėjo 18 dieną sukaks 70 metų, kai Šiauliuose buvo panaikintas getas. Šią dieną atvažiuos Ch. Frenkelio anūkai. Manoma, kad atvažiuos net trys“, – sakė meras.

Gerardo Bagdonavičiaus nuotr./Chaimo Frenkelio vila (XX a. 4-asis dešimtmetis)
Gerardo Bagdonavičiaus nuotr./Chaimo Frenkelio vila (XX a. 4-asis dešimtmetis)

Ch.Frenkelio idėjas šiauliečiai vertino skeptiškai

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza „Šiaulių naujienoms“ yra vardijęs Ch.Frenkelio nuopelnus Šiauliams.

„Šiauliai XIX amžiaus antrojoje pusėje padarė didžiulį šuolį kaip miestas, kaip urbanistinė struktūra – iš miestelio, kokių Lietuvoje buvo pakankamai daug, tapo didmiesčiu. Ir vienas iš pagrindinių šio šuolio katalizatorių buvo fabrikantas Ch.Frenkelis, kuris pramokęs Baltstogėje odų apdirbimo amato nusprendė savo verslą – odų apdirbimą – kurti čia.

Tam Ch.Frenkelis 1879 metais Šiauliuose, atvažiavęs su penkiais tūkstančiais rublių (tais laikais nemažais pinigais), nusipirko iš odų raugintojo Nachumo odų namą-dirbtuvę (mes manome, kad tai galėjo būti šalia vilos esantis medinis namas) ir to namo rūsyje pradėjo verslą. Vėliau nusipirko nedidelį žemės sklypą – apie keturias dešimtines – tuometinio miesto pakraštyje, pelkėtoje vietoje. Šiauliečiai žiūrėjo į tai labai skeptiškai: kam tą pelkę perka, ką toje pelkėje darys, nes pelkėje nei ką pastatysi, nei ką užauginsi“, – pasakojo R.Balza.

Tačiau Ch.Frenkelis, anot Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus, darė savo. Iš pradžių jis turėjo dešimt darbininkų, kuriems ir pats vadovavo, kuriuos ir pats apmokė amato, o paskui iš tos dešimties jis tiesiog užsiaugino daugybę darbininkų ir pastatė didžiulį odų apdirbimo fabriką, kuris pagal savo mastą realiai neturėjo sau lygių turbūt visoje carinės Rusijos imperijoje. Ne veltui Ch.Frenkelis buvo vadinamas odų karaliumi.

Rimanto Lazdyno/Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Buvęs Chaimo Frenkelio fabrikas Šiauliuose
Rimanto Lazdyno/Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Buvęs Chaimo Frenkelio fabrikas Šiauliuose

Pagal turimus duomenis, prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ch.Frenkelio fabriko produkcija siekė apie dvidešimt milijonų rublių, dengtų auksu, tad mūsų dienų standartais buvo milijardierius: turėjo didžiulę gamyklą, didžiulę rinką, savo atstovus, o galbūt ir fabriko filialus įvairiose valstybėse, nekilnojamojo turto Hamburge, Rygoje. Spėjama, kad net vieno iš Rygos saldainių fabrikų „Laima“ pradžia padaryta jo investicijomis. Tad panašu, kad Ch.Frenkelio verslas neapsiribojo vien odų apdirbimu.

Rėmė žydų bendruomenę

„Žydų bendruomenė Šiauliuose, kai čia kūrėsi Ch.Frenkelis, buvo stipri ir pakankamai didelė: per gyventojų surašymą nustatyta, kad XIX amžiaus pačioje pabaigoje-XX amžiaus pradžioje iš beveik 30 tūkstančių Šiaulių gyventojų pusė buvo žydai.

Tad nenuostabu, kad Ch.Frenkelis pastatė dviejų aukštų Talmud Toros mokyklą ir rėmė joje besimokančius bendruomenės vaikus, senelių prieglaudą (dabar – Šiaulių universiteto centrinių rūmų dalis), miesto žydų ligoninę (dabar - Odontologijos poliklinika), dviejų aukštų mūrinę sinagogą ir galimai fundavo kitų mūrinių pastatų statybą. Taip Šiauliai tapo pramoniniu miestu, didmiesčiu, nes kartu su tuo atsirado poreikis ir švietimui, ir sveikatos apsaugai, ir kultūrai.

Stasio Ivanausko/Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Frenkelio odų fabriko Šiauliuose griuvėsiai (1945 m.)
Stasio Ivanausko/Šiaulių Aušros muziejaus archyvo nuotr./Frenkelio odų fabriko Šiauliuose griuvėsiai (1945 m.)

Taigi Ch.Frenkelis yra vienas iš tų fabrikantų, kurie realiai Šiaulius kilstelėjo iki didmiesčio lygio. Todėl dabar, kalbėdami apie Šiaulius, kad čia mažėja gyventojų ir taip toliau, o Panevėžys kyla kaip miestas ir tampa traukos centru, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad būtent verslininkų dėka Šiauliai tapo tokie, kokie yra šiandien“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R.Balza.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min