Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdovų rūmai žada parodyti vertingų gobelenų ir kitų LDK vertybių

Valdovų rūmai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valdovų rūmai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmai artimiausiais metais žada atvežti įdomių ir brangių lituanistinio kultūros paveldo eksponatų.

Rudenį planuojama surengti didelę senųjų gobelenų parodą, kurią sudarytų iš privačių kolekcijų surinkti apie 300 eksponatų.

„Ši paroda bus skirta gotikos ir renesanso laikotarpiui, tai yra XVI amžiui. Tai turėtų būti labai įspūdinga paroda, kuri Vilniuje būtų organizuojama pirmiausia, o vėliau, tikėkimės, keliaus toliau po Europą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.

Jis pabrėžė, kad gobelenai vadinami XVI amžiaus auksu, pagal savo vertę jie gali būti lyginami su šiuo brangiuoju metalu.

„Paroda, kuri atvažiuos, bus absoliučiai unikali. Tikimės, kad atsiras rėmėjas, kuris bent vieną audinį nupirks Lietuvai ir padovanos“, – vylėsi direktorius.

Pasak jo, šia paroda domisi ir baltarusiai, jie norėtų po to ją eksponuoti savo šalyje.

2015 metais ketinama surengti parodą drauge su Vokietijos Drezdeno pilimi.

„Baigiame derinti eksponatų sąrašą, tikrai atvažiuos ryškios brangenybės. Galbūt ne tokios senos, kaip Jadvygos Jogailaitės skrynutė, bet jeigu paimsime platų chronologinį laikotarpį, norėtume parodyti Lietuvos-Saksonijos ryšius nuo Kvedlinburgo analų, jų turbūt nebevežtume, nes juos jau turėjome, bet, sakykime, nuo Jadvygos Jogailienės, šventosios Jadvygos, relikvijoriaus iki Augusto Stipriojo ir Trečiojo karūnų, deimantinių garnitūrų ordinų ir kitų dalykų“, – pasakojo V.Dolinskas.

Taip pat planuojama po kelerių metų iš Bavarijos, Miuncheno, atvežti ten saugomų lituanistinių-polonistinių vertybių parodą.

„Ten nemažai muziejuose, kitose paveldo institucijoje yra paveldo, kuris siekia XIV, XV, XVI, XVII amžius. Tarp jų ir lituanistinių-polonistinių vertybių, kurios kaip kraitis, dovanos ar kitaip pateko iš Lietuvos, Lenkijos į Bavariją. Tai ir auksakalystės kūriniai, valdovų portretai, herbiniai gobelenai, kiti audiniai, stiklo dirbiniai, rankraštinės knygos, žemėlapiai ir daugelis kitų dalykų“, – tvirtino V.Dolinskas.

Anot jo, bavarai dar patys tiksliai nežino, ką turi savo fonduose, nes eksponuoja tik dalį rinkinių. Pavyzdžiui, nėra žinoma, kiek jie turi Vazų laikotarpio herbinių gobelenų.

„Tai kelerių metų projektas, kurį po truputį pradedame, pirminę informaciją turime. (...) Manome, kad tokia paroda tikrai būtų sensacinga viso regiono mastu“, – sakė muziejaus vadovas.

Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos Jolantos Karpavičienės teigimu, šiemet muziejuje jau suplanuota apie pusšimtis kultūrinių renginių.

Numatyta pristatyti dviejų italų kompozitorių, gyvenusių ir kūrusių Valdovų rūmuose Vilniuje, kūrybą, taip pat – istorinį šokį, su Kauno dramos teatru žadama rūmuose parodyti Juozo Grušo „Barborą Radvilaitę“. Pavasarį rūmuose bus galima susipažinti su senosiomis užgavėnių tradicijomis. Rudenį ketinama vilniečiams ir miesto svečiams parodyti valdovų įžygiuotuvių į Vilnių, į Valdovų rūmus ceremonialą.

Šį mėnesį Valdovų rūmai mini penktąsias muziejaus įkūrimo metines. Pats muziejus Gedimino kalno papėdėje duris atvėrė tik praėjusių metų liepą. Per šį laikotarpį jį aplankė 170 tūkst. žmonių. Muziejus turi sukaupęs apie 300 tūkst. unikalių archeologinių eksponatų, per 50 tūkst. eksponatų įtraukta į muziejaus rinkinių apskaitą. Jo vertybės įkainotos 23 mln. litų.

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Autentiški įvairių laikotarpių rūmų mūrai, gausūs ir unikalūs archeologiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.

Tuo metu atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija lankytojus kviečia į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią Lobyno salę.

Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min