Kaip rašo žurnalistė, įvažiavusi į Ukrainą ji įstrigo viename iš teroristų įrengtų kontrolės postų. Visai netoli vyko mūšis, o teroristams sukėlė įtarimų jos asmens dokumentai. Kontrolės poste buvę teroristai sakė, kad jei būtų jų valia, jie leistų žurnalistei važiuoti, tačiau yra gavę kitokius nurodymus.
Po valandos laukimo į kontrolės postą atvažiavo „Lada“ automobilis, iš kurio išlipo berankoviais marškinėliais vilkintis, gausiai tatuiruotas vyras juodais akiniais. Jis įsisodino moterį į automobilį.
„Tai man nerūpi, – pasakė jis man abejingu veidu. – Aš esu samdinys iš Rusijos. Man į visa tai nusispjaut.“
„Tai, buvo keista kelionė į Stebuklų šalį, kur faktus buvo sunku atskirti nuo pramanų, o realybė ir absurdas buvo šalia“, – prisimena žurnalistė.
Nuvežė pas savo nuotaką
Ji sako, kad vyras apie 15 minučių vežė ją dideliu greičiu – turint omenyje automobilio būklę, buvo keista, kaip jis viršijo 100 kilometrų greitį. Galiausiai automobilis sustojo prie penkiaaukščio pastato. Vyras prisistatė esąs Denisas, jis vadovauja Luhansko separatistų žvalgybos grupei. Denisas teigė, kad žurnalistės dokumentus reikėtų tikrinti oficialesnėje vietoje, tačiau jis pavargęs, todėl nusprendė pristatyti žurnalistę merginai, kurią jis pavadino savo nuotaka.
Vieno kambario bute Deniso sutuoktinė pasiūlė jiems arbatos su sausainiais ir sumuštiniais, o vyresnė moteris, prisistačiusi Tamara Vladimirovna, buvo akivaizdžiai nudžiugusi dėl tokios viešnios apsilankymo.
Denisui paklausus, ką ji veikia Ukrainoje, žurnalistė nervingai ėmė aiškinti, kad ji domisi civilių asmenų žūtimis, kokį naikinantį poveikį karas turi čia gyvenančioms šeimoms.
„Tai man nerūpi, – pasakė jis man abejingu veidu. – Aš esu samdinys iš Rusijos. Man į visa tai nusispjaut.“
Žurnalistė prisiminė, kad toks pokalbio posūkis ją nustebino – kodėl šis vyras visa tai pasakoja? Atrodė, kad vyras tiesiog nuobodžiavo ir norėjo supažindinti savo merginą su kvanktelėjusia užsieniete.
„Paskui viskas darėsi dar keisčiau. Jis pasakojo man, kad per 34 savo gyvenimo metus jis keliavo iš vieno karo į kitą, o paskutinė stotelė prieš Ukrainą buvo Sirija. Jis sakė, kad yra vienas iš maždaug 50 Rusijos piliečių, kuriems mokama už tai, kad jie kovotų prieš Ukrainos vyriausybę. Jis nesakė, kas jam sumokėjo, tačiau teigė, kad būtent ši grupė yra kovotojų širdis. Daugelis separatistų – apie 80 proc., jo teigimu, – yra vietos taksistai, angliakasiai, kurie niekada prieš tai nematė mūšio. Kiti 20 proc. labiau patyrę, nes kovojo Afganistane“, – rašo žurnalistė.
Denisas jai pasakojo, kad su besikaunančiais vyrais kyla problemų – daugelis jų prisišliejo pirmosiomis karo dienomis vedami emocijų, tačiau po kelių savaičių paliko teroristų gretas. Jo teigimu, dabar beveik nebeliko kam kautis Luhanske – žurnalistės pašnekovas tikino, kad vienintelis išsigelbėjimas yra tai, jog ir patys Ukrainos kariai bijo kariauti.
Prognozuoja Ukrainos kariuomenės pergalę
Paklaustas, kokios jų perspektyvos, Denisas net nemėgino neigti, kad Ukrainos kariuomenė laimės. „50 vyrų nepakaks“, – sakė jis, tačiau nedrįso prognozuoti, kiek dar karas užtruks.
Jis ištraukė ginklą ir padėjo ant stalo šalia sausainių
Vėliau į kambarį įėjo Tamara Vladimirovna, nešina juodu triušiu, kurį sakė radusi viename iš apšaudytų Luhansko gyvenamųjų rajonų. „Vargšelis“, – pasakė ji, kasydama triušiui ausį.
Vėliau ji paklausė, ar Denisas gavo naują automatą. Šis atsakė, kad negavo, tačiau turi naują pistoletą. Jis ištraukė ginklą ir padėjo ant stalo šalia sausainių. Visi kambaryje atkreipė dėmesį, kad jis pagamintas Ukrainoje.
Arbatos puodeliams ištuštėjus Denisas atsistojo, atidavė žurnalistei dokumentus, ir jie tuo pačiu automobiliu išvyko atgal. Žurnalistei atkreipus dėmesį, kad jis važiuoja labai dideliu greičiu, Denisas papasakojo, kad namuose Maskvoje jis turi BMW, su kuria tuščiomis gatvėmis naktį mėgsta vairuoti didžiuliu greičiu.
Grįžus į kontrolės postą Denisas čia buvusiems vyrams pasakė: „Viskas gerai.“
