Mokslo metai Karo akademijos pirmakursiams prasideda ne rugsėjo 1 d., kaip kitiems studentams, o mėnesiu anksčiau. Kariūnų studijos prasideda ne auditorijos suole, o mokymais Rukloje įsikūrusiame Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
Pasak Lietuvos karo akademijos pateiktos informacijos, pirmakursiams privalomas bazinis kario kursas yra skirtas parengti kariūną, sugebantį įvykdyti nustatytas individualias užduotis. Kariūnai kurso metu turi įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurių reikia tolesnei karo tarnybai Lietuvos kariuomenėje.
Bazinis kario kursas kariūnams trunka septynias savaites ir didžiąją jo dalį sudaro praktinės pratybos klasėje ir vietoje. Karių rengimui kasdien yra skiriama iki 10 valandų pratybų, tik sekmadienis būna laisvesnis.
Kurso metu kariūnai supažindinami su taktikos, šaudybos, inžinerinio rengimo, karo topografijos ir kitais karinių elementų pagrindais.
Krūviai didesni, nei kitų studentų
„Besimokančiųjų Karo akademijoje krūviai nuo pat pradžių būna žymiai didesni, nei kitų studentų. Juk mūsų kariūnai gauna ne tik akademinį išsilavinimą, bet ir karinį paruošimą“, – sako Akademijos Studijų skyriaus viršininkas mjr. Andrius Januškevičius.
Nebūna taip, kad kas nors atsisakytų. Jei išlaikė kelias savaites iki šio kliūčių ruožo, tai įveikia ir jį. Kas pradeda, tas baigia.Ne visi tokį krūvį išlaiko. Šiemet į bazinio kario kurso mokymus Rukloje atvyko 67 pirmakursiai. Trys iš jų jau atsisakė ambicijų siekti karininko antpečių. Beje, tarp likusių 64 kariūnų yra ir šešios merginos.
Karo akademijos Atrankos centro viršininkas mjr. Rimvydas Adomavičius sako, kad būsimuosius kariūnus ši aukštoji aukštoji mokykla jau dešimt metų renkasi pagal britišką sistemą. Iš į atranką Karo akademijoje norinčių studijuoti atvykusių jaunuolių (dažniausiai jų amžius būna 16-22 metai) formuojamos aštuonių-devynių žmonių grupelės, dvi dienas vykdančios įvairias užduotis. Visų pirma tikrinamas kandidatų fizinis pasirengimas.
„Reikalavimai tikrai nėra žiaurūs. Jie gana minimalūs. Pavyzdžiui, vaikinai turi atlikti 42 atsispaudimus, merginos – 19. Mes laikomės pozicijos, kad studijų metu fizinio pasirengimo instruktoriai juos paruoš iki reikiamo lygio. Vėliau diskusijų ir įvairių užduočių metu mes stebime kandidatų sugebėjimą bendrauti, jų lyderio savybes, gebėjimą spręsti įvairias užduotis (norėčiau priminti, kad būsimieji karininkai vadovaus grupei karių ir bus atsakingi už vienus ar kitus sprendimus). Paprastai pas mus į atrankas atvyksta apie 300 kandidatų, iš jų lieka maždaug trečdalis. Kitame etape – kaip ir kiekvienoje aukštojoje mokykloje – vadovaujamasi bendromis priėmimo taisyklėmis“, - priėmimo į Lietuvos karo akademija niuansus atskleidžia majoras.
Į atrankas Karo akademijoje gana dažnai atvyksta jaunuoliai, jau susidūrę su kariuomene. Dažniausiai tai būna Šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai ar tiesiog jau tarnavę kariuomenėje asmenys. Tai jiems prideda papildomą balą stojimo konkurse.
Mjr. R.Adomavičius sako, kad atrankos metu yra patikrinama tik dalis būsimo karininko gebėjimų ir charakterio savybių. Todėl nieko nuostabaus, kad per septynias savaites trunkantį bazinį kario kursą nubyra dar dalis kandidatų. Studijuoti Karo akademijoje lieka tik labiausiai motyvuoti jaunuoliai.
„Šlovės takas“
Paskutinis bazinio kario kurso etapas – kliūčių ruožas, pavadintas „Pulko šlovės taku“. Juo baigiasi lauko pratybos.
Besimokančiųjų Karo akademijoje krūviai nuo pat pradžių būna žymiai didesni, nei kitų studentų. Juk mūsų kariūnai gauna ne tik akademinį išsilavinimą, bet ir karinį paruošimą.Įveikdami „Šlovės taką“ kariai privalo lipti per rąstų sieneles, prašliaužti spygliuotos tvoros užtvaras, pranerti vandeniu po specialia sienele, turi įveikti įvairias vandens kliūtis. Kariams stengiantis įveikti kliūčių ruožą, greta aidi šūviai, atskiros atkarpos skendi dūmuose.
„Kariai šias užduotis atlieka poromis. Visų pirma, taip saugiau, jie gali vienas kitam padėti. Visas kliūčių ruožas yra apie 300 metrų, o jam įveikti privalomo laiko intervalo nėra nustatyta. Svarbu jį įveikti“, – sako Mokomojo pulko štabo seržantas Saulius Trinkūnas.
Pasak S.Trinkūno, nors žvelgiant iš šono „Šlovės takas“ atrodo gana drastiškai, paprastai visi kariai jį įveikia.
„Nebūna taip, kad kas nors atsisakytų. Jei išlaikė kelias savaites iki šio kliūčių ruožo, tai įveikia ir jį. Visi baigia, kas pradeda“, – sako seržantas.
„Šiek tiek šalta, nes esu šlapias. Bet šiaip viskas „super“. Viskas gerai. Iki šiol dar nebuvau nieko tokio patyręs. Per tas septynias savaites labai daug sužinojau ir labai sustiprėjau“, – vos tik įveikęs „Šlovės taką“ sako kariūnas Rapolas Jurgelis.
Pasak kariūno Antano Poškaus, labiausiai visi pirmakursiai sutvirtėjo psichologiškai.
„Per tą laiką mes taip pamilome Ruklą, kad nebenorime jos palikti. Tikimės po keturių metų (baigę mokslus Karo akademijoje – red. past.) čia sugrįžti tarnauti“, – šypsosi A.Poškus.
Jau kitą savaitę bazinį kario kursą baigę Karo akademijos pirmakursiai susirinks į auditorijas Vilniuje. O spalio 8 d. Gedimino kalno papėdėje kariūnų laukia priesaikos ceremonija.
