Leidinio apžvalgininkas teigia, kad augant Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresijai, aneksavus Krymą ir palaikant separatistus rytų Ukrainoje, NATO pademonstravo esanti prastai pasiruošusi tokiam scenarijui.
„Netgi kyla abejonių, ar didžiosios jėgos, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ar Vokietija būtų pasiruošusios įsikišti, jeigu mažesnės NATO šalys, tokios kaip Baltijos valstybės Latvija, Estija ir Lietuva būtų užpultos Rusijos“, – skelbiama publikacijoje.
Tokios išvados priėjo Didžiosios Britanijos Bendrosios gynybos komitetas. Jo nariai pareiškė, kad NATO nesugebėjimas reaguoti Rusijai pradėjus karą prieš Gruziją, aneksavus Krymą ar destabilizuojant situaciją Ukrainoje, rodo, jog aljansas yra „pernelyg nusiraminęs dėl Rusijos keliamos grėsmės ir nėra pakankamai pasiruošęs“. Komitetas ragina, kad NATO per kitą susitikimą, vyksiantį rugsėjį Velse, priimtų sprendimą Baltijos šalyse dislokuoti daugiau pajėgų, rengti čia karinius mokymus, taip atgrasant Rusiją nuo galimo puolimo.
Mes nesame tikri, kad NATO yra pasiruošusi šiai grėsmei
„Rizika, kad Rusija atakuos NATO priklausančią šalį, vis dar yra maža, tačiau pastebima, – sakė komiteto vadovas Rory Stewartas. – Mes nesame tikri, kad NATO yra pasiruošusi šiai grėsmei“.
Jis perspėjo, kad Rusijos taktika keičiasi greitai, ji naudoja kibernetines atakas, informacinį karą, taip vadinamų separatistinių grupuočių palaikymą, Rusijos kariuomenė veikia be skiriamųjų ženklų.
R.Stewartas perspėjo, kad Rusija gali išplėsti savo ambicijas Vakarų kryptimi ir kad NATO neturi paruošto plano atsakyti į šią invaziją.
