Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gediminas Kirkilas: Lietuva turi peržiūrėti savo gynybos koncepciją

Gediminas Kirkilas
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Gediminas Kirkilas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs grėsmes nacionaliniam saugumui, patikino, kad „šiuo metu konvencinio karo tikimybė artimiausioje Lietuvos geopolitinėje aplinkoje vis dar išlieka gana maža“. Tačiau invazija Kryme ir nekonvencinis karas pietryčių Ukrainoje rodo, kad Rusija kariauja nekonvencinį karą, kurio arsenale – informacinės, ideologinės, moralinės, psichologinės, diplomatinės ir daugybė kitokių priemonių. Ir tik joms nepasiteisinus, panaudojama karinė jėga.

Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi šaltiniu Gynybos ministerijoje pranešė, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose suformuoti informacinių operacijų padaliniai. Todėl svarbu, kad Lietuvos visuomenė suprastų, kas vyksta, o Lietuvos gynybos koncepcija turi būti nuolat peržiūrima, tobulinama ir vystoma. Apie tai – pokalbis su buvusiu krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu LRT televizijos laidoje „Savaitė“.

– Ar jūs sutinkate su nuostata, kad Lietuvos gynybos koncepcija turi būti peržiūrima ir tobulinama?

– Ir ne tik Lietuvos, bet ir visos NATO koncepcija turi būti peržiūrima. Ir, aišku, pirmiausia tokiose šalyse, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, kurios turi konkretų pasienį su Rusija. Ir, aišku, mes matome, kad tai visiškai naujas karas, kuriam NATO nesiruošė todėl, kad tai buvo taikus sambūvio periodas su Rusija.

Toks keistas tas karas, kur pirmiausia naudojama informacinė, vadinamoji „minkštoji galia“, ir tik po to... bet net ir karinė galia tokia neaiški. Jie nepripažįsta, kad tie „žalieji žmogeliukai“ jų ir pan. Toks pusiau partizaninis galbūt, sakyčiau. Todėl, aišku, NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, turi peržiūrėti savo gynybos koncepciją.

Ir ne tik Lietuvos, bet ir visos NATO koncepcija turi būti peržiūrima. Ir, aišku, pirmiausia tokiose šalyse, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, kurios turi konkretų pasienį su Rusija.

– Ir kam tada turi būti skiriamas prioritetas?

– Na, aš manau, kad pirmiausia mes turime papildyti savo ginkluotę. Nes kokie gali būti įsiveržimai? Iš oro arba sausuma. Tai pirmiausia mums reikalinga priešlėktuvinė nešiojama ginkluotė, mes nesiruošiam čia kažkokių raketinių, bet nešiojama ginkluotė, kuri yra labai efektyvi prieš malūnsparnius, pavyzdžiui. Oro policija, tai savaime suprantama. Ji yra dabar stiprinama. Aišku, reikalinga prieštankinė nešiojamoji ginkluotė. Nes arba oru, arba per sieną veržiasi kovinės mašinos, tankai. Aišku, viskas, kas susieta su žvalgyba ir ypatingai naktį, nes dažniausiai tokios operacijos vyksta naktį. Tai naktinio matymo prietaisai. Neabejotinai, kad ryšio priemonės, jos visada yra svarbios. Lietuvos kariuomenė turi ryšio priemones, turi modernių ryšio priemonių, bet, aš manau, kad jų tiesiog nepakanka. Na, ir dar vieną dalyką aš norėčiau paminėti, kas mums dabar ypač svarbu, angliškai tai vadinasi host nation support. Mes priimame įvairius dalinius, apie oro policiją aš jau minėjau, jau daugiau reikia įvairiausių dalykų. Tai reiškia, mes turime investuoti į tą karių, lėktuvų priėmimą, šiuo atveju, jeigu kalbame apie oro policiją. Karių įvairiausių dalinių, kurie jau yra pratybose, kaip tik šiomis dienomis. Mes turim, aišku, bazes atitinkamas, bet, matyt, reiks visa tai plėsti. Ruoštis reikia nekonvenciniam karui. Tai nėra vien tik krašto apsaugos reikalas. Ir, kiek aš žinau, Vyriausybė tai svarsto, čia jau yra visos Vyriausybės reikalas. Na, aš pasakyčiau, net toks paprastas dalykas, kaip PVM spaudai taikymas, nes mes dabar turim stiprinti savo nacionalinį transliuotoją, ir apskritai visą mūsų spaudą, lietuvišką spaudą.

– Bet PVM spaudai – jūsų rankose.

– Taip, aš manau, kad Seimas tikrai šitą klausimą išspręs.

– O dėl nacionalinio transliuotojo, tai būtent socialdemokratai prieštaravo tokiam įstatymui, kuris dabar priimtas.

– Manau, kad situacija smarkiai keičiasi ir grėsmių suvokimas sparčiai gerėja. Ne visi iš karto susiorientuoja šitoje situacijoje.

– Aš norėčiau grįžti prie krašto apsaugos. Kaip jūs komentuotumėte tą atvejį, kai NATO stiprina savo pajėgas mūsų regione, mūsų krašto apsaugos ministras staiga pareiškia: miegokit ramiai, jokio pavojaus nėra?

– Aš manau, kad reikia pasakyti aiškiai – mes esame NATO, todėl mes esame saugūs. Tai nereiškia, kad mes turime sėdėti sudėję rankas. Mes turime padaryti savo darbus, bent jau tuos, apie kuriuos aš minėjau, t. y. priimti paramą. Čia irgi darbas, ir nemažas, ir nemažos investicijos.

–  Aš irgi taip suprantu, tai ką jūs sakote. Taip reikia kalbėti, nes tai yra tiesos sakymas ir tikros informacijos teikimas, tai yra priešpastatymas tai propagandai, kuri eina iš Kremliaus. Bet kai ministras sako „miegokit ramiai“, o tuo metu sąjungininkai siunčia čia savo pajėgas, tai ar jums neatrodo, kad jis prasilenkia su realybe?

– Na, žinote, aš manau, kad reikia galvoti apie viešuosius ryšius tikrai. Nežinau, kokiame konktekste jis tai pasakė, bet jis aktyvus ir atvykstant mūsų sąjungininkams. Bet, pasakysiu atvirai, ir kaip kolegai, ir kaip bičiuliui, kad komunikacija šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje galėtų būti ir aktyvesnė, ir geresnė.

– Aš dar noriu paklausti apie vieną jūsų koalicijos partnerį. Lenkijos žiniasklaida rašo, LLRA lyderis V. Tomaševskis su Georgijaus juostele švarko atlape yra bloga žinia Lenkijai, nes „kandidatas peržengė padorumo ribas pataikaudamas rusakalbiams rinkėjams“. Kodėl tyli koalicijos partneriai, kodėl nesigirdi aiškios socialdemokratų pozicijos? Ar jūs vėl sakysite, kad tai jų pačių reikalas?

– Na, labai sunku auklėti net ir savo frakcijos narius, tai dar sunkiau auklėti koalicijos partnerius.

– Auklėti nereikia, reikia pareikšti savo poziciją.

– Taip, aš manau, kad kaip tik šiuo atveju buvo geriau, kad Lenkija žinisklaida tą padarė, nes apskritai mūsų santykiai su tautinėmis bendrijomis yra gana sudėtingi dėl jų keliamų reikalavimų, ir dėl to, kad mes neapsisprendžiame. Na, kad ir dėl tų pačių pavardžių. Aš neseniai perskaičiau prieškario 1938 metų vyriausybės aktą. Jis yra prieinamas, beje, ten yra 24 punktas, ten yra du sakiniai apie pavardes. Vienas sakinys, kad lietuviškos pavardės rašomos lietuvių kalba. Antras sakinys, kad kitų tautybių žmonių pavardės, jeigu jos rašomos lotyniškais rašmenimis, gali būti rašomos taip, kaip jie nori. Labai paprastai buvo išpręsta. Ir mums reikia būti protingesniems.

– Bet grįžtant prie tos Georgijaus juostelės p. Tomaševskio atlape. Kaip jūs komentuotumėte, nes socialdemokratų pozicijos nebuvo?

– Aš lygiai taip pat komentuočiau kaip Lenkijos spauda, aišku. Čia absoliutus populizmas. Ir jis tą padarė, jis surinko tuos rusakalbių balsus, kurie ankstesniuose rinkimuose nebalsuodavo.

– Ar jūs būtumėte ramus dėl savo posto, jeigu sulauktumėte tiek kritikos ne tik iš ekspertų ar oponentų, bet ir iš prezidentės, kaip dabar sulaukia krašto apsaugos ministras?

– Na, aš manau, kad pirmiausia aš galvočiau, ką aš darau ir ką man pavyksta nuveikti. Bet, aišku, santykiai su vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, o tai ir yra prezidentas, yra labai svarbu. Geriau, kad tie santykiai būtų geri.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min