„Svarstomi įvairūs variantai, priklausomai nuo grėsmių ir būtinybės būti Baltijos regione ir tokia forma, kokia bus būtina. Tikrai nenorėčiau viešai diskutuoti šių dalykų. Svarbiausia, kad žinotume, kad visi variantai yra svarstomi ir gynybos priemonių bus tiek, kiek jų reikės, bet tai nebus iš karto pranešta mūsų nedraugams, kad jie žinotų, kas čia bus“, – antradienį lankydamasi štabų pratybose „Gintarinė valia 2014“ sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, jei NATO nutars Lietuvoje dislokuoti savo pajėgas, tam nebus kuriama speciali bazė, o kariai bus dislokuojami dabar veikiančiuose mūsų kariuomenės padaliniuose.
„Pajėgos gali būti įvairios, ne tik pėstininkų, pagal poreikį. Iš tiesų tokios galimybės aptariamos NATO būstinėje iki pat viršūnių. Vyksta papildomas planavimas tarp NATO šalių narių“, – teigė šalies vadovė.
Kuo greičiau – tuo geriau?
Kariuomenės vadas Arvydas Pocius tvirtina, kad papildomų NATO pajėgų Lietuva lauktų kuo greičiau. Anot jo, šiuo metu yra skaičiuojama, kiek ir kur karių Lietuva galėtų priimti. Kalbama ne tik apie sausumos, bet ir apie karines jūrų pajėgas.
„Manau, kad kuo greičiau – tuo geriau. Jei čia būtų mūsų kolegos kažkuriame poligone ar karinėje bazėje, tai, be abejo, būtų praktinė nauda mums atliekant bendras pratybas ir stiprinant praktinį pasirengimą šalies gynybai ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose“, – paklaustas, ar Lietuvoje reikėtų dislokuoti papildomas NATO pajėgas, sakė A.Pocius.
Anot jo, kiekvieno NATO kario buvimas Lietuvoje yra ženklas priešams, kad mes nesame vienui vieni.
A.Pocius tikina, kad kariuomenė partnerius priimti būtų pasiruošusi: „Mes svarstome įvairius variantus. Tas shoping listas yra paruoštas, o kaip susitars politikai, taip ir bus.“
Ministras kalba apie puodus
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, jog kalbėti apie NATO bataliono dislokavimą Lietuvoje yra gerokai per anksti.
„Kai jau nuspręsime, kad batalionas čia važiuoja, tai mes jus informuosime. Ir dabar nepuola dar, bet turime naikintuvų, tai šiandien yra pakankamai. O kai reikės papildomai, tada atvyks, nes kiekvienas atvykimas kainuoja, o mes lėšas turime leisti racionaliai“, – aiškino jis.
Tiesiog nereikia perpilti puodo vandeniu, nes vanduo išbėga, – dėstė ministras J.Olekas.
Paklaustas, ar tokio bataliono tikrai nereikia jau šiandien, ministras J.Olekas patikino, kad kol kas jis tikrai nėra būtinas.
„Šiandien tikrai nereikia, o ar rytoj reikės, pasakysiu rytoj iš ryto. Šiandien, pagal mūsų matymą, reikalinga oro erdvės kontrolė, tai ir yra sustiprinta oro policijos misija“, – sakė jis.
„Tiesiog nereikia perpilti puodo vandeniu, nes vanduo išbėga. Puode turi būti tiek vandens, kiek jo reikia“, – dar papildė ministras, paprašius patikslinti, ar NATO bataliono perdislokavimas į Lietuvą jau dabar būtų perdėta reakcija į situaciją Ukrainoje.
Gynyba – dar skylėta
Atkreipdama dėmesį į nesutampančias Lietuvos politikų nuomones į Lietuvos gynybą, kariuomenė antradienį aukščiausius šalies vadovus pakvietė stebėti štabų pratybų „Gintarinė valia 2014“, kuriose modeliuojant agresijos prieš valstybę situacijas stebima, kaip įvairios institucijos būtų pasirengusios bendradarbiauti ginantis. Šiose pratybose dalyvauja apie 350 Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų atstovų.
Į Nemenčinės apylinkėse įsikūrusį Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centrą Nemenčinėje atvykusiems politikams buvo įteiktas klausimynas, kuriame nurodyta, kur realiai prireikus apsiginti galėtų būti skylių, kokių įstatymų trūksta.
Politikams buvo įteiktas klausimynas, kuriame nurodyta, kur realiai prireikus apsiginti galėtų būti skylių, kokių įstatymų trūksta.
„Šis klausimynas, kuris buvo pateiktas, bus išnagrinėtas Vyriausybėje ir visi teisės aktai bus laiku parengti ir pateikti Seimui“, – apsilankęs pratybose sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad spragas gynyboje nustatyti dabar yra pats laikas.
„Tai yra būtina ir tai yra naudinga būtent dabar, šioje situacijoje, kai matome vis labiau sudėtingėjančią situaciją už Lietuvos sienų, Europoje. Kai visa Europos saugumo sistema yra griaunama šiandien Rusijos veiksmų“, – teigė ji.
Rusija – neprognozuojama
Prezidentės vertinimu, Rusijos elgesys Ukrainoje pastarosiomis dienomis dar labiau agresyvėja, todėl būtina rasti būdų jai sustabdyti.
„Kiekvieną dieną situacija keičiasi – jei anksčiau buvo galima manyti, kad tų sankcijų pakako, tai kuo toliau, tuo labiau matyti, kad iš tiesų Rusijos veiksmai tampa visiškai neprognozuojami, nevaldomi, nesiskaitoma su tarptautine teise, mėginama primesti savo teisę, griaunama visa Europos skurta saugumo struktūra.
Taigi, mes matome šalį, kuri elgiasi agresyviai, brutaliai ir nesiskaito su niekuo – tokioje situacijoje tikrai labai svarbu visoms šalims turėti bendrą poziciją, bendrą supratimą ir rasti būdus, kaip taikiomis, kol kas taikiomis, kiek tai įmanoma, priemonėmis rasti sprendimą ir sustabdyti agresorių“, – antradienį sakė prezidentė.
