Darbo partijai vadovaujanti politikė sakė, kad dabartinė situacija Lietuvai nekelia ypatingos grėsmės.
„Tikrai nemanau, kad dabar per pusę metų reikia tokios sumos (...). Netikiu, kad bus karo veiksmai Lietuvoje. Tiek, kiek dabar yra užtikrinta krašto gynyba ir įsijungusi NATO, tikrai mums nekelia ypatingos grėsmės“, – Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Pasak jos, jeigu dėl gynybos finansavimo būtų peržiūrimas šalies biudžetas, „darbiečiai“ keltų reikalavimą, kad tuo pačiu būtų „greičiau grąžintos nusavintos pensijos arba pakeltos mažos pensijos“.
„Jeigu jau mes pajudiname dėl krašto apsaugos (biudžeto) deficitą, tai reiškia, kad galime pajudinti ir daugiau, tai principinis klausimas“, – sakė Seimo pirmininkė.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo šiemet gynybos biudžetą padidinti 130 mln. litų, kad būtų galima sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir geriau pasirengti sąjungininkų NATO priėmimui.
Dar šiemet didinti gynybos biudžetą taip pat ragina prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriam vadovauja L.Graužinienės partijos bendražygis Artūras Paulauskas.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį sakė, kad Krašto apsaugos ministerijai bus pervesta 40 mln. litų, kurie į Vyriausybės biudžetą pateko po sandorio su Vokietijos energetikos koncernu E.ON, taip pat keli milijonai litų iš Privatizavimo fondo.
Lietuva krašto apsaugai šiuo metu skiria mažiau nei milijardą litų, arba 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį, blogiau savo gynybą NATO finansuoja tik Liuksemburgas.
