Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Milijardas JAV dolerių Europos saugumui – ar tai ką nors pakeis?

Bronislawas Komorowskis ir Barackas Obama
„Scanpix“ nuotr. / Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ir Barackas Obama Varšuvoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ar Vašingtono pažadas investuoti milijardą dolerių į Europos saugumą bus tik lašas jūroje, ar realus žingsnis atremiant grėsmes iš Rusijos, svarsto žurnalas „Foreign Policy“.

JAV prezidentas Barackas Obama praeitą savaitę pranešė, kad ketina paprašyti Kongreso papildomo milijardo dolerių finansavimo, kad padrąsintų JAV sąjungininkes Europoje, išsigandusias Rusijos agresijos.

Kartu su tvirta prezidento kalba Varšuvoje, šis milijardinis paketas aiškiai skirtas parodyti, kad Vašingtonas rimtai žiūri į naujai iškilusią Rusijos grėsmę ir neapleis sąjungininkių Europoje nacionalinių interesų kitose pasaulio dalyse vardan.

Bendrame JAV išlaidų gynybai puode tai tėra lašas. Kiek išties tas milijardas gali nupirkti? Ar verta? Ar tai ką nors pakeis ilguoju laikotarpiu?

Iš pirmo žvilgsnio, milijardas dolerių skamba įspūdingai, tačiau bendrame JAV išlaidų gynybai puode tai tėra lašas. Kiek išties tas milijardas gali nupirkti? Ar verta? Ar tai ką nors pakeis ilguoju laikotarpiu?

Kai padėtis Ukrainoje vasarį ir kovą pablogėjo, NATO iškart reagavo, į Rytų Europą pasiųsdama kovinius lėktuvus ir aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemas. NATO laivai nuskubėjo į Juodąją jūrą, o vėliau pasuko Baltijos link. JAV į Lenkiją ir Baltijos šalis pasiuntė desantininkų batalioną.

Rusijos pašonėje esantys NATO sąjungininkai šiuos žingsnius sutiko džiugiai. Tačiau tiesa tokia, kad jie tėra laikini, veikiau simboliniai ir skirti įspūdžiui sukelti, tačiau nesprendžiantys gilesnių Europos saugumo problemų, iškilusių po Krymo aneksijos.

JAV gebėjimą tinkamai reaguoti iš pradžių ribojo daugybė veiksnių. Pirmiausia nemažai NATO narių abejoja, kad saugumo padėtis Europoje iš esmės pasikeitė, ir nerimauja, kad NATO pajėgų didinimas tik provokuoja Rusiją. Taip pat sunku pasakyti, koks būtų tinkamas karinis atsakas į nekonvencinę Rusijos strategiją Ukrainoje.

Kai kurios sąjungininkės ėmė nerimauti, ar JAV ryžtas Europoje pakankamai tvirtas. Kovo mėnesį Briuselyje B.Obama pakartojo JAV įsipareigojimus sąjungininkių saugumui, tačiau liko abejonių, ar Amerika tikrai pasirengusi mokėti už Europos gynybą nuo naujos, sudėtingos iš Maskvos sklindančios grėsmės. Esant dabartiniam finansavimo lygiui, Vašingtonui būtų sunku išlaikyti net dabartines priemones iki 2015-ųjų galo.

Jei Kongresas sutiks skirti papildomą milijardą dolerių, tai būtų didelis žingsnis reikiama linkme. Tai leistų Vašingtonui gerokai išplėsti dabartinius įsipareigojimus ir išlaikyti juos gerokai ilgiau.

„Foreign Policy“ sudarė grafiką, rodantį, ką – skaičiuojant kariais, laivais ir lėktuvais – milijardu dolerių būtų galima finansuoti. Grafiką galite rasti čia.

Milijardo dolerių nepakaktų išlaikyti naujoms nuolatinėms bazėms Europoje, tačiau ši suma leistų rengti svarias ir dažnas oro, žemės ir jūrų pajėgų rotacijas ir daugybę papildomų karinių pratybų.

Rusijos revanšizmo keliamų problemų nepavyks išspręsti vien kariniais būdais. Tam reikės, kad JAV nuosekliai dirbtų Europoje jau ir pasibaigus Ukrainos krizei. Šis darbas privalo turėti politinį ir karinį matmenis, o jį papildyti turi lygiagretūs žingsniai bendradarbiauti ir atgrasinti Rusiją. Be to, karinių priemonių negali imtis viena JAV.

Vis dėlto, jei dėmesys Rusijos keliamai grėsmei išblės, vos iš antraščių dings Ukraina, problema taps tik dar rimtesnė ir brangesnė. Milijardo dolerių investicija pačios problemos neišspręs, tačiau tai žingsnis reikiama linkme.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min