Pasak jo, dabartinės situacijos Ukrainoje paliaubomis vadinti neverta. Kariniai veiksmai ten vyksta intensyviau nei tuomet, kai dėl paliaubų nebuvo sutarta.
Pasiruošę naujiems iššūkiams
Tai istorinis momentas. NATO prie naujų iššūkių adaptuojasi labai greitai. Tai ir Afganistano, ir Europos situacija. Mes priėmėm sprendimus ir tikimės kuo greičiau juos įgyvendinti, – teigė P.Breedlove‘as
„Tai istorinis momentas. NATO prie naujų iššūkių adaptuojasi labai greitai. Tai ir Afganistano, ir Europos situacija. Mes priėmėm sprendimus ir tikimės kuo greičiau juos įgyvendinti“, – teigė P.Breedlove‘as
Pasak jo, po Velso susitikimo buvo sulaukta daug politinės valios prisidėti prie saugumo problemų sprendimo. „Mes kalbėjome su 28 valstybių vyriausiasiais karinių pajėgų vadais. Dirbame ir politikams pateiksime savo rezultatus“, – sakė generolas.
Paklaustas apie situaciją Ukrainoje. jis optimizmo nerodė: „Tai tik vadinama ugnies nutraukimu, tačiau tai, kas vyksta, savo mastais viršija kai kurias dienas, kai paliaubų susitarimas nebuvo pasiektas. Neįmanoma nustatyti Rusijos karių skaičiaus, nes siena su Ukraina praktiškai nekontroliuojama. Žinome, kad Rusijos karių skaičiai mažėja.“
Anot generolo, neverta spekuliuoti, ką Rusija nori daryti Ukrainoje. „Pažvelkime, ką ji gali padaryti. Karinės pajėgos didelės ir jos lengvai gali pereiti sieną. Parama teroristams tiekiama be jokių problemų. Tai didelė Ukrainos karinių pajėgų problema. Matome Krymo militarizavimą. Ten diegiama priešlėktuvinė gynyba ir kiti įrengimai. Tai mums kelia didelį nerimą“, – sakė P.Breedlove‘as .
Belgijos, Vokietijos ir Vengrijos pagalba
Dvišalių pokalbių metu man pavyko susitarti dar su trimis šalimis, kurios čia atsiųs savo pajėgas. Tai Belgija, Vokietija ir Vengrija, – sakė J.V.Žukas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas savo kalbą pradėjo akcentuodamas, kad šis susitikimas yra didelis įvykis, kuris galės pasikartoti tik po 27 metų. Pasak jo, šeštadienį laukiama Afganistano prezidento rinkimų rezultatų. „Esame pasiruošę kitais metais prisijungti prie naujos misijos Afganistane „Tvirta parama“, – sakė jis.
Generolas priminė, kad Lietuva jau sulaukė JAV pagalbos: „Čia dislokuoti jos kariai. Dvišalių pokalbių metu man pavyko susitarti dar su trimis šalimis, kurios čia atsiųs savo pajėgas. Tai Belgija, Vokietija ir Vengrija.“
Konferencijos metu didelis dėmesys skirtas greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. Lietuva pateiks siūlymus, kaip prisidėsime prie šių pajėgų kūrimo. Pasak generolo, turime atlikti savo namų darbus ir tinkamai priimti pajėgas. Tam jau daromi ir politiniai sprendimai.
„Esame pasiruošę valdymo elementų steigimui Lietuvoje. Labai svarbus laiko faktorius. Pabaigai noriu pabrėžti, kad mes patys esame atsakingi už savo šalies gynybą. Turime būti pasirengę duoti atkirtį agresoriui“, – sakė J.V.Žukas.
Reaguos nedelsdami
Rusija toliau nesilaiko tarptautinės teisės ir negerbia Ukrainos suverenumo. Mes matome šias grėsmes NATO sąjungininkams, – pabrėžė K.Bartelsas.
NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Knudas Bartelsas trumpai apžvelgė konferencijos temų spektrą. Pasak jo, detaliai analizuotas Rusijos ir Ukrainos konfliktas, taip pat aptarti Afganistano, Azijos, Viduriniųjų Rytų saugumo situacijos klausimai.
„Rusija toliau nesilaiko tarptautinės teisės ir negerbia Ukrainos suverenumo. Mes matome šias grėsmes NATO sąjungininkams. Mūsų didžiausia atsakomybė yra ginti visas nares. Mes privalome pasirūpinti, kad turėtume tinkamas pajėgas tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Sutarta jas kurti“, – sakė K.Bartelsas.
Paklaustas, kas nuspręsta vertinant Lietuvos saugumo situaciją, jis teigė, kad saugumo priemonės, kurios jau naudojamos, bus sustiprintos ir galios tiek, kiek reikės. Taip pat bus imasi naujų priemonių. Tarp jų ir greito reagavimo pajėgų kūrimo.
