Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO galimybės reaguoti į karą Ukrainoje yra ribotos

NATO vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr. / NATO vėliava
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos.

Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

Kita vertus, per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą veikiausiai nebus mestas tiesioginis iššūkis Maskvai, vystantis karui Rytų Ukrainoje. 

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad per viršūnių susitikimą bus siekiama patvirtinti parengties veiksmų planą, pagal kurį kariniuose objektuose Rytų Europoje numatoma dislokuoti įrangą ir karius, kurie būtų nuolat rotuojami.

„Bet kokios atviros karinės intervencijos galimybė yra labai mažai tikėtina“, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (RIIA) direktorius Robinas Niblettas. 

„Tam nėra palaikymo Aljanso lygiu. Niekas neketina veikti savarankiškai“, – aiškino jis ir pabrėžė, jog NATO nėra įpareigota veikti, nes Ukraina nėra Aljanso narė ir jai netaikomas kolektyvinės gynybos principas.

Kai kurios NATO šalys, tokios kaip Rumunija, ragino Aljansą suteikti pagalbą Ukrainos kariuomenei. Grupė karingų JAV senatorių tą patį ragino padaryti prezidentą Baracką Obamą, tačiau kiti sąjungininkai elgiasi daug atsargiau.

RIIA ekspertė Xenia Wickett taip pat sakė, jog šis viršūnių susitikimas turėtų būti laikomas „kelrodžiu, o ne galutiniu tašku“, ir kad daug kas priklausys, kaip bus įgyvendinami lyderių sprendimai.

NATO prieinamos kelios pagrindinės priemonės:

Pajėgų dislokavimas

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad per viršūnių susitikimą bus siekiama patvirtinti „parengties veiksmų planą“, pagal kurį kariniuose objektuose Rytų Europoje numatoma dislokuoti įrangą ir karius, kurie būtų nuolat rotuojami.

„Viena aišku – ateityje matysite labiau pastebimą NATO dalyvavimą rytuose“, – A.F.Rasmussenas sakė duodamas interviu penkiems laikraščiams prieš viršūnių susitikimą.

Tikslus tų objektų statusas sąmoningai paliekamas neaiškus, nes „nuolatinių“ karinių bazių įkūrimas prieštarautų 1997 metais pasirašytam NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui – susitarimui, kuris, pasak dalies apžvalgininkų, jau tapo bevertis dėl Maskvos veiksmų.

A.F.Rasmussenas sakė, kad pagal tą planą taip pat gali būti stiprinama infrastruktūra, tokia kaip jūriniai ir oro uostai, rengiama daugiau karinių pratybų ir didinamas dalijimasis žvalgybos informacija.

Karinės lėšos

NATO įkurs keturis „patikėjimo fondus“, kurie padėtų finansuoti Ukrainos kariuomenės logistikos, vadovavimo ir valdymo struktūras bei kibernetinio saugumo priemones, taip pat mokėti pensijas kariams, įskaitant sužeistus veteranus.

A.F.Rasmussenas sakė, kad tokie fondai padėtų Ukrainai „padidinti savo saugumo sektoriaus pajėgumus“, pažymėdamas, kad kai kurios Aljanso narės jau pažadėjo skirti „konkrečių finansinių indėlių“, nors konkrečios sumos nebuvo minimos.

Bet kokiu atveju, tokie fondai būtų priemonė „vidutiniam ir ilgajam laikotarpiui“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris irgi dalyvaus NATO viršūnių susitikime, išreiškė viltį, kad Aljanso narės padidins pagalbą jo šaliai ginkluote.

Būsima Ukrainos narystė buvo sveikinama NATO lyderių per Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte 2008 metais. 

„Ukraina kelia įvairių reikalavimų. (Į juos) sąjungininkai atsakys veikiau dvišaliu pagrindu, o ne NATO“ lygmeniu, sakė vienas aukšto rango pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.

Ukraina – NATO narė?

Ukrainos vyriausybė planuoja pateikti parlamentui svarstyti teisės aktą, kuris atnaujintų Kijevo pastangas siekti NATO narystės. Ta procedūra nutrūko 2010 metais, kai šaliai vadovavo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Būsima Ukrainos narystė buvo sveikinama NATO lyderių per Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte 2008 metais. Tai suerzino Rusiją, nors iš tikrųjų Kijevo perspektyvos įstoti į šį karinį bloką yra tolimos, nes Ukrainos arsenalas, kurį sudaro daugiausiai sovietinių laikų ginkluotė, turėtų pirmiausiai būtų atnaujintas, kad atitiktų NATO standartus.

Maskva prašė Ukrainos paskelbti neutralumą. Be to, tik nedaugelis NATO narių iš tikrųjų būtų linkusios pritarti Ukrainos įstojimui, nes tuomet NATO būtų įpareigota įsikišti į potencialius konfliktus toje šalyje.

NATO ir Rusijos ryšiai 

NATO jau įšaldė didžiąją dalį savo praktinio bendradarbiavimo su Rusija, kai Maskva anksčiau šiais metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Aljansas baiminasi Rusijos ekspansionizmo, nors formaliai tebesilaiko NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto.

Aljansas taip pat suintensyvino oro policijos ir žvalgybos misiją Baltijos šalyse, siuntė karo laivus į Juodąją ir Baltijos jūrą, taip pat rengė šiame regione daugiau karinių pratybų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min