Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas Kai Olafas Langas: įmanoma ir estiška Krymo aneksijos versija

Petras I tramdo savo karius, plėšiančius Narvą.
Nikolajaus Zauerveido paveikslo (1859 m.) reprodukcija / Didžioji dalis Narvos gyventojų - rusai, todėl nuogąstaujama dėl galimos Rusijos intervencijos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Politologas Kai Olafas Langas „Deutsche Welle“ sakė, kad Baltijos valstybės yra sunerimusios dėl Rusijos teritorinių pretenzijų. Lietuva, Latvija ir Estija ant stalo jau turi savo gynybos scenarijų – jos yra pasiruošusios blogiausiam. Tačiau mokslininkas sakė nemanantis, kad šio scenarijaus tikimybė yra didelė.

– Po Krymo aneksijos manoma, kad Maskva gali nusiųsti karius į Ukrainos rytus, siekdama ten neva apsaugoti rusakalbius gyventojus. Ką gali Vakarai padaryti, kad tokio scenarijaus būtų išvengta?, – Kai Olafo Lango, SWP instituto Berlyne politologo, paklausė „Deutsche Welle“. 

– Nedaug. Jeigu Maskva iš tiesų būtų nusiteikusi toliau destabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje ir net panaudoti jėgą, Vakarai negalėtų to sustabdyti. Bet Vakarai mažų mažiausia gali siųsti signalus ir padidinti statomas sumas.

Galima daryti tris dalykus. Visų pirma remti Kijevo vyriausybę. Antra, Vakarai gali imtis įvairių sankcijų, įskaitant ekonomines, prieš Rusiją. Ir trečia, Europos Sąjungoje gali būti sukurti efektyvūs solidarumo mechanizmai, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje. NATO bendradarbiavimas saugumo klausimais taip pat turėtų būti intensyvesnis. Lenkijai ir Baltijos valstybėms labiausiai reikia saugumo garantijos.

– Baltijos valstybės jau išreiškė savo nerimą dėl galimos Rusijos ekspansijos. Koks pavojus iš tiesų gresia Lietuvai, Latvijai ir Estijai? Vis dėlto jos yra Europos Sąjungos ir NATO narės.

– Aš nemanau, kad joms gresia tiesioginis pavojus, nes šiuo metu Rusija siekia kitų tikslų. Rusijai dabar svarbus galios tarp Rusijos ir Vakarų balansas. Ukraina yra strategijos širdyje. Baltijos valstybės yra kitas klausimas, nes jos jau yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Rusija nenori atviros konfrontacijos su Baltijos valstybėmis, bet Maskva yra pasiruošusi išnaudoti rusakalbes mažumas.

– Kokia nuotaika Baltijos valstybėse tvyro Rusijos atžvilgiu?

Jeigu Maskva iš tiesų būtų nusiteikusi toliau destabilizuoti padėtį rytų Ukrainoje ir net panaudoti jėgą, Vakarai negalėtų to sustabdyti.

– Tai yra susirūpinimo ir suklusimo mišinys. 

Baltijos vyriausybės susirūpinusios ne tik tuo, kas vyksta Ukrainoje. Jos taip pat stebi ir rusų mažumas ir kaip Maskva su jomis elgiasi. Baltijos valstybės nuolat įspėja apie tai, kad nereikia pamiršti saugumo klausimo Rytuose.

– Kokios būtų Rusijos karinės intervencijos į Baltijos valstybes pasekmės?

– Šiuo metu tai atrodo mažai tikėtina ir greičiausiai yra tik blogiausio atvejo scenarijus. Tai būtų ekstramalus testas NATO. Kalbant apie karinę galią, Baltijos valstybės atrodo gerokai menkiau nei Rusija. Latvijos gynybos ministras jau sukūrė gynybos planą. Blogiausiu atveju planuojamas partizaninis karas – atsilaikyti prieš Rusiją taip būtų galima 5–6 dienas. Tai pakankamai laiko atvykti sąjungininkams.

Didelė invazija ir atviri mūšio laukai reikštų, kad esame labai netoli trečiojo pasaulinio karo. Aš negaliu įsivaizduoti, kad taip gali baigtis. Bet, žinoma, įmanoma estiška Krymo versija. Narvoje didžioji dalis gyventojų yra rusai. Tai, žinoma, taip pat reiškia, kad NATO turėtų sugalvoti, kaip reaguoti.

– Kiek svarbus yra energetinės priklausomybės nuo Rusijos klausimas?

– Daug metų Baltijos valstybės kartojo, kad nori nutiesti naujų kelių energijos importui. Šiuo metu 100 proc. gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos ir alternatyvių dujotiekių nėra. Tai padaro valstybes itin pažeidžiamas. Tai yra Achilo kulnas.

– Be Ukrainos, buferinėje zonoje dar yra ir Baltarusija bei Moldova. Ar Putinas ketina plėsti savo įtakos zoną?

– Baltarusija yra de facto jau valdoma Rusijos. A.Lukašenkos režimas izoliavo valstybę ir nutraukė būtinus ryšius su Vakarais. Ekonomiškai valstybė yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos. Ir Maskva turi ten savo kariuomenę. Todėl nieko daryti net nebereikia.

Moldovoje šis tas vyksta. Padniestrėje, regione, kuris de facto yra atskirtas nuo Moldovos, žmonės reiškia norą prisijungti prie Rusijos. Taigi gali būti, kad matysime destabilizacijos veiksmus Moldovoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min