„Pasiklydę“ desantininkai stojo į mūšį su ukrainiečiais
Nors Rusija skelbė, kad Ukrainoje, Donecko srityje, pirmadienį į nelaisvę paimti 331-ojo gvardijos pulko 98-osios oro desantininkų divizijos kariai patruliuodami prie Ukrainos sienos pasiklydo ir „netyčia įžengė į Ukrainos teritoriją“ bei pasidavė be mūšio, pasirodo, buvo visai kitaip.
Pulko vadovybė per susitikimą su į nelaisvę paimtų desantininkų artimaisiais patvirtino, kad po „atsitiktinio“ susidūrimo su Ukrainos kariuomene į nelaisvę buvo paimti 9 desantininkai, bet yra ir žuvusiųjų bei sužeistųjų.
„RBK daily“ šaltinis papasakojo, kad pulkininkas Aleksandras Chotulevas pranešė desantininkų artimiesiems, kad du Rusijos kariai žuvo, apie dešimt buvo sužeista ir yra gydomi Rostovo ligoninėje. Jo teigimu, devyni desantininkai paimti į nelaisvę.
Pulko vadovybė per susitikimą su į nelaisvę paimtų desantininkų artimaisiais patvirtino, kad po „atsitiktinio“ susidūrimo su Ukrainos kariuomene į nelaisvę buvo paimti 9 desantininkai, bet yra ir žuvusiųjų bei sužeistųjų.
Pulko vadovybė pripažino, kad desantininkai ne „per klaidą“ įvažiavo į Ukrainą, o lydėjo „humanitarinį krovinį“ ir atsitiktinai susidūrė su ukrainiečiais. Koks tas „humanitarinis krovinys“, nepranešama.
Desantininkų šeimų artimieji prašė žurnalistų neatskleisti jų duomenų.
Kur žuvo Pskovo desantininkų vadas?
Rusijos žiniasklaida skelbia naujas Ukrainoje žuvusių Rusijos karių istorijas.
Rugpjūčio 25 d. Voronežo srityje palaidotas 76-osios Pskovo divizijos desantininkų šturmo būrio vadas Antonas Korolenka, žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis, praneša televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis „RIA-Voronež“.
Voronežo srities Pavlovsko karinio komisariato skyriaus viršininkas žurnalistams pareiškė, kad desantininkų vadas žuvo „rugpjūčio 19 d. vykdydamas tarnybines pareigas“. Kur ir kokias pareigas jis vykdė, viršininkas neatskleidė. Žuvusiojo artimieji taip pat atsisakė ką nors komentuoti, nes, anot jų, ši informacija „slapta“.
A.Korolenka paliko žmoną ir mažametę dukrą.
„Penktadienio rytą aš buvau laiminga – rinkau daiktus važiuoti namo į Pskovą, o per pietus viskas nutrūko. Aš ant bedugnės krašto – iš vienos pusės mūsų laimingas gyvenimas, o iš kitos – tuštuma. Pasimelskite už mano vienintelį ir mylimą Antoną, kaipgi taip gali būti, jo daugiau nebėra“, – A.Korolenkos žmona parašė savo puslapyje socialiniame tinkle „VKontakte“ rugpjūčio 24 d.
Vėliau ten atsirado kitas įrašas: „Tai netiesa, neskubėkite.“ Paskui Natalijos Korolenkos puslapis tapo nepasiekiamas, o A.Korolenkos puslapis buvo pašalintas iš socialinio tinklo.
A.Korolenka buvo išskirtinis Rusijos karys. 2011 m. jo vadovaujamas būrys desantininkų varžybose tapo geriausiu Rusijos oro desantinėse pajėgose.
A.Korolenka buvo išskirtinis Rusijos karys. 2011 m. jo vadovaujamas būrys desantininkų varžybose tapo geriausiu Rusijos oro desantinėse pajėgose.
Rugpjūčio 25 d. žiniasklaida pranešė apie dar dviejų Pskovo divizijos desantininkų „uždaras laidotuves“. Leonido Kičatkino ir Aleksando Osipovo artimieji atsisakė žurnalistams paaiškinti, kaip ir kur jie žuvo. Moteris, prisistačiusi L.Kičatkino žmona, netgi melavo, kad jos vyras sveikas ir gyvas. Tiesa, A.Osipovo tėvas pripažino, kad jo sūnus žuvo Rytų Ukrainoje, kur praleido savaitę.
Ant šių desantininkų kapų nurodyta, kad jie žuvo rugpjūčio 19 ir 20 d.
Žiniasklaida skelbia, kad, be šių desantininkų, artimieji nuo rugpjūčio 15-16 dienų negali susisiekti su dar keliomis dešimtimis Pskovo divizijos karių. Vadovybė artimiesiems nieko nepaaiškina.
Vadai karius priverčia tapti samdiniais
„Novije izvestija“ rašo, kad numanoma rusų desantininkų žūties vieta – Georgijevkos kaimas šalia Luhansko. Tai laikraščiui pareiškė Pskovo apskrities susirinkimo deputatas Levas Šlosbergas: „Mūsų duomenimis, kalbama apie rugpjūčio 19–20 dienomis vykusį mūšį, kuriame dalyvavo ne 76-oji desantininkų divizija, o kitas dalinys, kuris greičiausiai buvo suformuotas laikinai iš divizijos desantininkų ir formaliai nebuvo susijęs su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Vadinasi, tarp žuvusiųjų gali būti ne tik Pskovo desantininkų.“
Oficialiai šie kariai galėjo nepriklausyti Rusijos karinėms pajėgoms: greičiausiai šie žmonės nutraukė sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir sudarė sutartis su kažkuo kitu.
Leidinio „Pskovskaja gubernija“ korespondentas Aleksejus Semionovas taip pat mano, kad oficialiai šie kariai galėjo nepriklausyti Rusijos karinėms pajėgoms: „Greičiausiai šie žmonės nutraukė sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir sudarė sutartis su kažkuo kitu. Taip buvo suformuota kuopa iš skirtingų dalinių karių. Todėl desantininkų sąraše, kurį neva ukrainiečiai rado mūšio lauke, yra L.Kičatkinas, bet nėra A.Osipovo, kuris tarnavo kitame dalinyje.“
„RBK daily“ rašo, kad Magnitogorsko gyventoja Aliona Kosačenko parašė laišką Karių motinų komitetų sąjungai, kuriame papasakojo sukrečiančią savo sūnaus istoriją.
Jos sūnus Valerijus Komarovas tarnavo 137-ajame gvardijos parašiutininkų desantininkų pulke Riazanės srityje.
Liepos pabaigoje jis buvo pervestas į karinį dalinį, kuris buvo dislokuotas šalia Gukovo kaimo Rostovo srityje, visai šalia Ukrainos sienos.
Rugpjūčio 26 d. Valerijus paskambino motinai ir, jos teigimu, pasakė, kad „sušaukė 50 šauktinių ir pareiškė: „Viskas, dabar jūs visi tarnaujate pagal sutartis. Jei nepasirašysite popierių, aš pats viską už jus pasirašysiu.“. Moteris jaudinasi, kad jos sūnų „pasiųs kariauti į Ukrainą“.
Žuvusių artimieji verčiami tylėti
Deputato L.Šlosbergo teigimu, informaciją apie A.Osipovo žūtį Rytų Ukrainoje jam perdavė jo tėvas, Rusijos oro desantininkų pajėgų majoras Sergejus Osipovas: „Jis pasakė, kad jo sūnus žuvo prie Luhansko, o žūties priežastimi tapo apšaudymas iš minosvaidžių.“
Nėra jokio aukščiausiosios karinės vadovybės, gynybos ministro ar oro desantininkų pajėgų vadovybės įsakymo. Jie ten buvo „savanoriai“. Tačiau jie yra pažeidę Baudžiamąjį kodeksą.
Su kitais žuvusių artimaisiais, pasak L.Šlosbergo, pabendrauti neįmanoma: „Šie žmonės yra griežtai atriboti nuo bet kokios informacijos. Jiems leido suprasti, kad jų bendravimas su žiniasklaida nepageidautinas, liepta sakyti, kad jų telefonai priklauso kitiems asmenims.“
Deputato teigimu, mieste atvirai kalbama, jog žuvusių artimiesiems pagrasinta: jei jie pasakos apie desantininkų žūties aplinkybes, negaus kompensacijų, kurios skiriamos žuvusių karių artimiesiems.
„Jiems paaiškino, kad žuvusių desantininkų statusas buvo ypatingas. Šalies vadovybė viešai aiškina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų nėra Ukrainos teritorijoje, jos nekariauja ir nepatiria nuostolių. Nėra jokio aukščiausiosios karinės vadovybės, gynybos ministro ar oro desantininkų pajėgų vadovybės įsakymo. Jie ten buvo „savanoriai“. Tačiau jie yra pažeidę Baudžiamąjį kodeksą. Žmonės, susiję su divizija, apie tai kalba visiškai atvirai.“
Sena tradicija – slapti karai
„Vedomosti“rašo, kad valdžios institucijų tylėjimas arba nerišlūs komentarai tik sustiprina įtarumo atmosferą ir verčia prisiminti ankstesnius karus iš Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorijos. Tuose karuose rusų ir sovietų kariai taip pat dalyvavo slapta.
„Šalis nieko nežinojo apie slaptas Raudonosios armijos operacijas Afganistane 1929 m. ir Sincziane 1930 m. Šių operacijų dalyviams buvo uždrausta rašyti artimiesiems apie savo buvimo vietą, laiškai buvo cenzūruojami ir siunčiami ne iš ten, kur buvo kariai, o iš jų nuolatinės dislokacijos vietos. Kremlius lygiai taip pat tylėjo apie sovietų karių dalyvavimą kariniuose veiksmuose Korėjoje ir Vietname prieš JAV, Egipte ir Sirijoje – prieš Izraelį“, – rašo „Vedomosti“.
RBK pabrėžia, kad panašiai prasidėjo ir pirmasis karas Čečėnijoje. Tuomet Rusijos generolai taip pat teigė, kad Čečėnijoje rusų karių nėra, nors iš ten į Rusiją jau plūdo cinkuoti karstai.
