FT pateikia įtakingo Rusijos žemesniųjų parlamento rūmų Valstybės Dūmos deputato Viačeslavo Nikonovo žodžius, kad šiuo metu turime pavojingiausią Rusijos ir Vakarų santykių momentą nuo Kubos krizės laikų. Politiko teigimu, taip nutiko, nors Vladimiro Putino politika Ukrainos atžvilgiu, anot jo, esanti „labai atsargi“.
„Financial Times“ publicistas lygina V.Nikonovo požiūrį į situaciją Ukrainoje su realybe „kitoje veidrodžio pusėje“.
Kaltina Ameriką
„V.Nikonovo pasaulyje krizė Ukrainoje yra Amerikos agresijos pasekmė. Ukrainoje iš tiesų yra svetimų šalių karių, bet rusų televizijos skelbia, kad tai yra amerikiečiai, o ne rusai“, – pastebi G.Rachmanas, taip pat pabrėždamas, kad su tokiomis pažiūromis V.Nikonovas tikrai nėra vienišas Rusijoje – toks nacionalizmas ir gilus nepasitikėjimas Vakarais šiuo metu yra labai paplitę Rusijoje.“
V.Nikonovo pasaulyje krizė Ukrainoje yra Amerikos agresijos pasekmė. Ukrainoje iš tiesų yra svetimų šalių karių ir kitų šalių karinių patarėjų. Ir tai yra amerikiečiai, ne rusai, apie tai nuolat kalbama Rusijos televizijose, – pastebi G.Rachmanas.
„Nacionalistinės nuotaikos Rusijos žiniasklaidoje kelia nerimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tačiau dėl vieno dalyko Rusijos ir Lenkijos analitikų nuomonės sutampa – egzistuoja reali grėsmė, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išaugti į didesnį karą tarp Rusijos ir Vakarų“, – teigia FT.
Rusija dar plačiau šauktų, jeigu Vakarai suteiktų karinę paramą Ukrainai. Taip tvirtina Rusijos analitikas Dmitrijus Treninas, pabrėždamas, kad tai būtų Rusijai puiki paskata pradėti plataus masto puoimą prieš Ukrainą ir galbūt net panaudoti branduolinį ginklą ar bent jau raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus, bet su įprastomis galvutėmis.
Optimizmo mažai
Apie labai panašų scenarijų, teigia G.Rachmanas, kalba ir Lenkijos vadovai: „Lenkai baiminasi, kad V.Putinas nepasitenkins vien Krymu ir norės užgrobti didesnę Ukrainos dalį, o jo tolimesniu taikiniu taps Baltijos šalys.“ Juodžiausias scenarijus Lenkijai yra, kad V.Putinas norės eiti į priekį naudodamas konvencines raketas, galinčias gabenti branduolines galvutes.
Lenkai baiminasi, kad V.Putinas nepasitenkins vien Krymu ir norės užgrobti didesnę Ukrainos dalį, o jo tolimesniu taikiniu taps Baltijos šalys, – rašo G.Rachmanas.
„Sunku įvertinti tokios politikos grėsmę, bet jeigu pavyktų sutrypti NATO saugumo garantijų Baltijos šalims patikimumą, o kartu ir paties NATO patikimumą, tai būtų milžiniška dovana Rusijai“, – pastebi G.Rachmanas, tvirtindamas, kad iš vieno lenkų politiko išgirdęs žoddžius, jog „V.Putinas perkando Vakarus ir žino, kad jie nepanaudos jėgos“.
Berlyne, pasak FT, nuotaikos gerokai ramesnės nei Varšuvoje, bet Vokietijos valdžiai yra labai nusivylusi V.Putinu. Tiesa, vokiečių politikai vis dar tebetiki galimybėmis užglaistyti šį konfliktą.
Anot vokiečių, tokią viltį palaiko derybos Minske, kai abi pusės sutarė dėl paliaubų.
Vis dėlto G.Rachmano pateikiamas scenarijus nenuteikia optimistiškai: „Ukrainiečiai susitaikys su Krymo praradimu ir tuo, kad iš esmės nebegalės kontroliuoti dalies rytinių teritorijų, o rusai suvoks, kad tolesnės kovos per brangiai kainuoja. Bet net ir tie, kurie mato šansą taikai, pripažįsta, kad karas gali bet kada įsisiūbuoti.“
