„Maskva nesirengia kurti pasaulinių karinių blokų ir priešpastatyti jų Vakarams“, – pareiškė A.Puškovas interviu, kurį trečiadienį paskelbė laikraštis „Kommersant“.
A.Puškovas pridūrė, kad karinės grėsmės Rusija NATO šalims nekelia, todėl kai kurių Aljanso narių siūlymai įkurti nuolatines karines bazes Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose „neatitinka jokių objektyvių poreikių“.
„Be kelių valstybių ambicijų patenkinimo jos nieko neatneštų. Paprasčiausiai Baltijos šalys ir kai kurios Rytų Europos šalys, palaikant JAV, bando spekuliuoti Ukrainos krize, kad sudarytų savo reikšmingumo NATO viduje įspūdį“, – sakė A.Puškovas.
Jo nuomone, pareiškimai apie pavojų Europos saugumui veikiau yra „politinė-propagandinė pozicija“, o ne „realaus karinio-strateginio Europos perorientavimo įrodymas“.
„Dėl Europos, tai iš jos pusės matau tam tikrus simbolinius gestus, kuriais veikiau siekiama nuraminti amerikiečius, o ne realiai pajudinti kažką Europos žemyne. Esant tokiai prekybos apimčiai, kuri priartėja prie 450 mlrd. dolerių per metus, Europai būtų savižudiška pereiti prie tokios strategijos Rusijos atžvilgiu“, – pabrėžė A.Puškovas.
Tuo pačiu jis išreiškė nuomonę, jog Rusija ir JAV kariauja šaltąjį karą nuo to laiko, kai Vašingtonas pareiškė, kad pereina prie Rusijos sulaikymo strategijos.
„Maskva nesirengia kurti pasaulinių karinių blokų ir priešpastatyti jų Vakarams“, – pareiškė A.Puškovas interviu, kurį trečiadienį paskelbė laikraštis „Kommersant“.
A.Puškovas taip pat pažymėjo, jog per NATO viršūnių susitikimą Velse priimti sprendimai rodo, kad NATO šalys bando išlaikyti kontaktus su Rusija.
„Viršūnių susitikime buvo pareikšta, kad užšaldžius santykius su Maskva su ja norima išlaikyti politinį dialogą. Aš nelabai suprantu, kaip tai įmanoma. Jeigu kalbama apie praktinio bendradarbiavimo užšaldymą, tuomet tai sumažina ir dialogo galimybes. Tačiau tai, kad NATO stengiamasi pasikloti sau šiaudų, rodo: jie vis dėlto nori išlaikyti kontaktus su Rusija, o ne paprasčiausiai užmiršti apie mūsų šalį“, – patikslino jis.
