Spalio mėnesį Rusijos Valstybės Dūmoje buvo užregistruotas įstatymo projektas, kurį priėmus šalyje būtų legalizuota privačių saugumo įmonių, dažnai vadinamų privačiomis kariuomenėmis, veikla. Šią idėją šalies prezidentas Vladimiras Putinas entuziastingai palaikė dar 2012 m.
Šiuo metu pasaulio privačių kariuomenių rinkoje vyrauja Vakarų šalių įmonės.
Šiuo metu pasaulio privačių kariuomenių rinkoje vyrauja Vakarų šalių įmonės. Tačiau rusiškos privačios saugumo įmonės gali turėti pasisekimą įvairiose besivystančiose šalyse, kurios nėra didelės Vakarų gerbėjos.
„Norint išstumti dabartinius žaidėjus (privačių kariuomenių rinkoje) reikės daug pastangų“, – pripažino Rusijos analitikas Ivanas Konovalovas.
Nepaisant V.Putino pritarimo, Rusijos saugumo tarnybos šią idėją taip pat vertina prieštaringai. To priežastis – nenoras atsisakyti įstatymais įtvirtintos jėgos monopolio. Be to, bijoma, kad privačių kariuomenių legalizavimas gali atverti kelią samdomų karių savivalei.
Jeigu bus pritarta Rusijos parlamente užregistruotam privačių kariuomenių įstatymui, šias paslaugas teikiančioms įmonėms bus leista užsiimti kariniu konsultavimu, teikti apsaugos paslaugas ir palengvinti „alternatyvų karinių konfliktų už Rusijos ribų sprendimą“.
Pasirodanti informacija apie Donbase žūstančius rusų karius kenkia V.Putino režimo įvaizdžiui, dėl to Kremlius pradėjo galvoti apie galimas alternatyvas.
Privačioms saugumo įmonėms būtų leista naudoti šaunamuosius ginklus, tačiau jos negalėtų turėti sunkiosios karinės technikos. Privačių kariuomenių veiklą prižiūrėtų ir joms leidimus išdavinėtų Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Samdinių naudojimas kariniuose konfliktuose ypatingai išplito Afrikoje ir Lotynų Amerikoje per paskutinius XX a. dešimtmečius, kuomet tų šalių autoritariniai režimai ir ginkluoti sukilėliai tapo priklausomi nuo kvalifikuotų profesionalų iš užsienio pagalbos. Jie padėdavo numalšinti sukilimus arba nuversti kam nors neįtinkančias vyriausybes.
Jungtinės Tautos (JT) samdinius apibrėžia kaip civilius gyventojus, kurie už pinigus kovoja šalyje arba konflikte, su kuriais jų nesieja jokie oficialūs ryšiai. Karių – samdinių veikla daugelyje šalių yra uždrausta.
Tačiau privačios saugumo įmonės yra teisės subjektai, kurie siūlo logistinės pagalbos, išminavimo, apsaugos ir treniruočių paslaugas. Jos neužsiima diktatorių ir jų priešų persekiojimu.
Vis dėlto, remiantis viena iš JT konvencijų, bet koks tokių įmonių įsitraukimas į atvirus karinius konfliktus yra laikomas samdinių naudojimu.
Privačios saugumo įmonės ypač išgarsėjo XXI a. pradžioje, kuomet jas pradėjo samdyti JAV valdžia, vykdžiusi karines kampanijas Afganistane ir Irake. Su garsia JAV privačia saugumo įmonė „Blackwater“ (dabartinė „Academy“), Vašingtonas 2007 m. sudarė kontraktus, kurių vertė viršijo 1 mlrd. dolerių. 2001 m. tokių kontraktų buvo sudaryta už 700 tūkst. dolerių.
Bendra 2013 m. pasaulyje privačių saugumo įmonių sudarytų kontraktų vertė siekė 350 mlrd. dolerių.
Pentagonas naudojasi privačių saugumo įmonių paslaugomis, ne,s nepaisant didelių jų darbuotojų atlyginimų, jų paslaugos yra pigesnės, lyginant su reguliarios armijos kariais. Pastariesiems būtina išmokėti ypač daug valstybinių išmokų.
Bendra 2013 m. pasaulyje privačių saugumo įmonių sudarytų kontraktų vertė siekė 350 mlrd. dolerių.
Ekspertai mano, kad siekis kuo greičiau legalizuoti „privačias kariuomenes“ susijęs ne tik su Kremliaus noru atsiriekti savo dalį pasaulinėje privačių saugumo įmonių rinkoje, bet ir su Kremliaus karine agresija prieš Ukrainą.
Kovo mėnesį Rusija, pasitelkdama diversantus, kuriems prilipo „žaliųjų žmogeliukų“ pravardė, okupavo Krymą. Šiuo metu Rytų Ukrainoje yra daugybė Rusijos karių ir jų parankinių. Pasirodanti informacija apie Donbase žūstančius rusų karius kenkia V.Putino režimo įvaizdžiui, dėl to Kremlius pradėjo galvoti apie galimas alternatyvas.
Nors privačių saugumo įmonių pajėgų dalyvavimas konflikto zonose yra paplitusi praktika, tačiau labai greitai padėtis gali pasikeisti.
Šiuo metu yra diskutuojama dėl naujos JT konvencijos. Jeigu ji bus priimta, tuomet šalys, kuriose yra užregistruotos privačios saugumo įmonės ir patvirtinta jų veikla, taptų atsakingos už pastarųjų veiksmus konflikto zonose.
