Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusų laivo paieškos: povandeninės švedų haliucinacijos ar dar vienas „Kursk“?

Moteris deda gles prie paminklo „Kursk“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Moteris deda gles prie paminklo „Kursk“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Švedijos vandenyse Rusijos povandeninio laivo arba nebuvo, arba jau nėra, arba tai – ne „Triton-NN“, o koks nedidelis povandeninis robotas be žmonių. Tokias išvadas daro apžvalgininkas Audrius Bačiulis, stebėdamas Rusijos reakciją į Švedijos kariuomenės paskelbtas galimai į bėdą patekusio rusų povandeninio laivo paieškas. Tuo tarpu Aleksandras Matonis tvirtina, kad Rusijos šaltumas dar nieko nereiškia ir neatmeta pasikartosiančios „Kursk“ istorijos tikimybės.

Masinės povandeninės haliucinacijos?

A.Bačiulis tikina, kad skandalizuoti situacijos kol kas nereikia, nes jūrų kare masinės haliucinacijos yra įprastas reiškinys.

„Jūrų kare masinės haliucinacijos yra norma. Dažnai staiga visi pradeda matyti kokias torpedas ar laivus, bet niekas nieko neranda. Todėl ir dabar visai neaišku, ar ten tas laivas yra“, – sako jis.

Jūrų kare masinės haliucinacijos yra norma. Dažnai staiga visi pradeda matyti kokias torpedas ar laivus, bet niekas nieko neranda, – sako A.Bačiulis.

A.Bačiulio tvirtinimu, Švedija sovietų mažų diversinių povandeninių laivų medžiokle itin intensyviai užsiėmė Šaltojo karo pabaigos metu, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, ar tie laivai iš tiesų egzistavo, ar švedams tik taip atrodydavo.

„Per Šaltąjį karą Švedija gaudė ne vieną rusų povandeninį laivą, tačiau jai sumedžioti 1981 m. pavyko tik vienintelį nedidelį dyzelinį sovietų povandeninį laivą, kuris gavo „Viskio su ledu“ vardą, nes laivas pagal NATO klasifikaciją priklausė „Whiskey“ kategorijai ir užplaukė ant uolos. Tačiau tai buvo ne mažas diversinis laivas, kuriuos nuolat gaudė švedai, ir kokį galima pamatyti filme „Nacionalinės žvejybos ypatumai“. Ar tokie laivai iš tiesų buvo siunčiami prie Švedijos, taip niekas iki šiol nežino“, – priminė A.Bačiulis.

Rusija pernelyg rami

Apžvalgininką stebina tai, kad dvi paras laivo ieškantys švedai kol kas nieko nerado, nes, pasak A.Bačiulio, naudojantis šiuolaikinėmis priemonėmis ir žinant apytikslę laivo buvimo vietą, kaip šiuo atveju, aktyviai skenuojant sonarais laivą surasti neturėtų būti taip labai sudėtinga: „Kai žinai, kur ieškoti ir kai meti dideles pajėgas, tai iššukuoti teritoriją yra įmanoma“.

Be to, laivo egzistavimu abejoti A.Bačiulį verčia ir labai rami Rusijos reakcija.

„Kursk“ istorijoje ir tuomet, kai Tolimuosiuose Rytuose giliavandenis aparatas buvo paskendęs, tai tokio ramaus šaltumo tikrai nebuvo. Jei jų laivas dingtų ar būtų avarinėje situacijoje, tai ten ne vienas tanklaivis sukiotųsi, nes nepradėti gelbėjimo operacijos jau būtų neįmanoma. Žinoma, operacija būtų pridengiama, tačiau ji vyktų, o dabar matoma, kad gal vienas laivas ieško. To tikrai negana. Vienas laivas gelbėjimo operacijos negali atlikti. Tam reikia 4-5 laivų. Šalia dar turi būti ir karinis laivas, kuris pridengtų“, – kalbėjo pašnekovas.

A.Matonis: Gali pasikartoti „Kursk“ istorija

Savo ruožtu gynybos ekspertas Aleksandras Matonis kolegos požiūriui oponuoja. Anot jo, ir „Kursk“ atveju Rusija iš pradžių buvo ypatingai rami, apsimetinėjo, kad jos laivo ten nėra, viską neigė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aleksandras Matonis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aleksandras Matonis

„Nors jau nebuvo Šaltojo karo laikai. Buvo vengiama iš pradžių pripažinti avariją, pripažinti povandeninio atominio kreiserio dingimą, paskui buvo vengiama prašyti pagalbos, nors Vakarai ją galėjo suteikti, ir dėl to įvyko tragedija, žuvo daugiau nei 100 žmonių“, – priminė A.Matonis.

Ar tas „Kursk“ skandalas pakenkė Rusijos prezidento V.Putino pozicijoms? Nė kiek nepakenkė. Todėl jis gali ir antrą, ir trečią kartą kilti, – sako A.Matonis.

Jis neatmeta, kad Rusija ir dabar lygiai taip pat bandytų slėpti įvykusią nelaimę palikdama savo jūreivius likimo valiai.

„Ar tas skandalas pakenkė Rusijos prezidento V.Putino pozicijoms? Nė kiek nepakenkė. Todėl jis gali ir antrą, ir trečią kartą kilti. Ypač, jei bus kalbama apie didvyriškumo parodymą gelbstint laivą ar slaptas technologijas. Jei įvyko avarija, Rusijos karinė ir politinė valdžia turės rinktis, kas jai svarbiau: technologijos ir pripažinimas buvus prie svetimos valstybės krantų ar žmonių gyvybės“, – teigė ekspertas.

Jis pabrėžė, kad kol daryti bet kokius apibendrinimus yra anksti, nes dar nieko konkretaus nežinoma, tačiau neatmetė, kad prie Švedijos krantų rusų laivas išties galėjo atplaukti.

„Tik pagal tai, kad neva pagalbos signalas siųstas į Kaliningradą, padaryta prielaida, kad kažkoks povandeninis laivas patyrė avariją ar turi problemų. (…) Jei pasitvirtintų, kad tai yra povandeninis laivas, tai būtų pasitvirtinusi pastarojo meto tendencija, kai Rusija aktyvina veiksmus Baltijos jūros regione ir dažnai balansuoja ties pavojinga karinio incidento riba“, – teigė jis.

Ekspertas tvirtino, kad aplink galimą povandeninio laivo buvimo vietą besisukiojantis Rusijos įmonei priklausantis laivas išties gali būti pasiųstas į pagalbą ir prifarširuotas moderniausios paieškų technikos, todėl įgalus operaciją vykdyti vienas.

Kad ir kaip pasibaigtų ši istorija, A.Matonis pabrėžia, kad Lietuva taip pat turėtų suaktyvinti savo vandenų stebėjimą, ypač dabar, kai laukiama suskystintųjų gamtinių dujų laivo atvykimo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min