Kol kas aišku tik tai, kad šis terminas nebus 2026-ieji metai, nors trečiadienį krašto apsaugos ministras Juozas Olekas buvo įvardijęs tokią datą. Tačiau ji netenkino nei koalicijos partnerių, nei opozicijos, nei prezidentės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį savo metiniame pranešime pareiškė, kad įsipareigojimą NATO vykdyti ir skirti 2 proc. BVP gynybai Lietuva turi kur kas anksčiau – ne po dvylikos, o po penkerių metų.
Todėl valdančioji dauguma politinės tarybos posėdyje kalbėjo apie keturias datas – 2020, 2021, 2022 ir 2023 m.
Valdančioji dauguma politinės tarybos posėdyje kalbėjo apie keturias datas – 2020, 2021, 2022 ir 2023 m.
Socialdemokratai labiausiai linkę šią datą kiek įmanoma vėlinti, nes, jų nuomone, Lietuva nebus pajėgi taip greit įvykdyti įsipareigojimų.
Tuo tarpu „darbiečiai“ mano, kad „kuo greičiau, tuo geriau“.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad „darbiečiai“ kalbėjo apie 2018 m., tačiau buvo įtikinti, kad tai - nerealu.
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys tikino, kad jiems, kaip ir konservatoriams, dabar jau atodo, kad „paskutinių paskutinė“ data turėtų būti 2020 m.
Be to, V.Gapšys tikino, kad logiška būtų susitarime numatyti 2020 m. dar ir dėl to, kad pats susitarimas galios būtent iki tų metų.
Tiesa, V.Gapšys pripažino, kad jiems, matyt, teks nusileisti socialdemokratams ir sutikti su vėlesne data, nes „premjeras finansinę būklę žino geriau“.
Pavyks pasirašyti?
Nepaisant nesutarimų, premjeras Algirdas Butkevičius žiniasklaidai teigė, kad per penktadienį dėl metų bus rastas kompromisas ir šeštadienį susitarimą bus galima pasirašyti.
Turėtų būti šeštadienį susitarimas tarp parlamentinių partijų, – įsitikinęs A.Butkevičius.
„Turėtų būti šeštadienį susitarimas tarp parlamentinių partijų pasirašytas“, – sakė jis.
Premjero teigimu, susitarime nebus galima įrašyti, kad nuo 2016 m., kai gynybai bus skirtas 1 proc. BVP, paskui kasmet bus pridedama po 0,01 proc. Todėl susitarime turės atsirasti tikslus galutinis terminas 2 proc. BVP pasiekti.
Naują susitarimą dėl krašto apsaugos, kuriame turėtų būti konkrečiai nurodyta, kada Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkėms krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP, parlamentinės partijos šeštadienį planuoja pasirašyti prezidentūroje.
Jame taip pat bus numatyta, kad 1 proc. BPV gynybai Lietuva skirs 2016 m. Dėl to beveik nebediskutuojama.
Šiuo metu Lietuvos išlaidos gynybai siekia 980 mln. litų. Tai sudaro 0,78 proc. BVP.
Nebetaupyti saugumui Lietuvą nuolat ragina NATO sąjungininkės.
Krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas ketvirtadienio posėdyje užtruko vos dešimt minučių. Išeidamas jis nepanoro gynybos tema kalbėtis su žurnalistais. Ministras tikino, kad viską pasakys premjeras ir nuskubėjo savo reikalais.
