Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo komitetai patvirtino Lietuvos paramos Ukrainai strategiją ir „Maršalo planą“

Parama Ukrainai
„SOS Ukrainos kariams“ nuotr. / Parama Ukrainai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai penktadienį priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Sąjungos (ES) lygmeniu inicijuoti diskusijas dėl šešerių metų trukmės finansinės paramos Ukrainai, kuri siektų 30 mlrd. eurų.

„Lietuva inicijuoja ES lygmens politines diskusijas su Europos Parlamentu, Europos politinėmis partijomis, ES valstybėmis narėmis, Europos Komisija, kitomis ES institucijomis dėl 2014-2020 metų ES biudžeto peržiūros, siekiant, kad šiuo metu numatyto 1 000 mlrd. eurų biudžeto iki 3 proc. būtų skirti naujo „Maršalo plano“ Ukrainai įgyvendinimui ir taip būtų sukurtas iki 30 mlrd. eurų siekiantis finansinės paramos Ukrainai instrumentas“, - rašoma rezoliucijoje.

Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas BNS sakė, jog apie priimtą rezoliuciją bus informuoti Europos Parlamente dirbantys lietuviai, kad jie apie dokumentą paskleistų žinią ES.

Pasak rezoliucijos iniciatoriaus, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus, Ukrainai reikia rimtos ekonominės paramos.

„Ukrainai reikia rimtos ekonominės, finansinės paramos ir pats paprasčiausias būdas, kaip Europa galėtų sukurti tokį finansinės paramos instrumentą, tai neieškoti naujų pinigų, nes ES mokesčių mokėtojai nelabai sutiktų su naujais mokesčiais, bet peržiūrėti jau patvirtintą ES biudžetą“, - BNS sakė A.Kubilius.

Lietuva aukos 300 mln. eurų

Mes atsisakytumėme apie 300 mln. eurų. Žiūrėdami iš savo varpinės, mes galvojame, kad Lietuva gali sau tai leisti, - sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, toks „Maršalo planas“ Lietuvai iki 2020 metų atsieitų apie 300 mln. eurų.

„Lietuvai tai reikštų, kad iš tų 10 mlrd. eurų, kurie būtų skirti Lietuvai iki 2020 metų, mes atsisakytumėme apie 300 mln. eurų. Žiūrėdami iš savo varpinės, mes (rezoliucijos rengėjai) galvojame, kad Lietuva gali sau tai leisti“, - sakė A.Kubilius.

Pasak konservatorių lyderio, priimtoje rezoliucijoje keliamas klausimas, ar Europa turi ilgalaikę Ukrainos palaikymo strategiją.

„Šioje rezoliucijoje esminis terminas yra ilgalaikė strategija. Reikalinga ne tik reakcija į šio momento iššūkius, bet ir ilgalaikė strategija, kaip padėti Ukrainai. Turime vis aiškiau matyti, kad Ukraina kenčia dėl to, kad Rusija turi ilgalaikę strategiją, Rusijos siekis yra neleisti Ukrainai tapti normalia europietiška valstybe, neleisti jai susitvarkyti ekonomikos, pastoviai kelti sumaištį. Tiek Lietuva, tiek Vakarai turi turėti savo ilgalaikę strategiją. Šita rezoliucija tam tikra prasme yra atsakas į Rusijos ilgalaikę strategiją Ukrainoje“, - BNS sakė A.Kubilius.

Dokumente taip pat siūloma teroristinėmis organizacijomis pripažinti nepriklausomomis apsiskelbusias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas ir oficialiai suteikti narystės ES perspektyvą Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai per viršūnių susitikimą kitąmet Rygoje. Be to, remiama Ukrainos integracija į NATO.

Taip pat rezoliucijoje siūloma pagal galimybes tiesiogiai aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikalinga apranga ir ekipuote bei kartu su NATO partneriais „pagal išgales tiekti Ukrainai šaudmenis ir ginkluotę“.

Dokumento autoriai norėtų didesnio skaičiaus Ukrainos atstovų Lietuvos karinio rengimo institucijose ir Baltijos gynybos koledže, pagal poreikį steigiamų papildomi kursų.

Taip pat Lietuvoje siūloma priimti iki 30 dėl karinių veiksmų Ukrainoje našlaičiais likusių vaikų ir įsteigti 200 stipendijų, kurios būtų skirtos gabiems Ukrainos studentams studijuoti Lietuvos universitetuose.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min