Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Siūloma plėsti Baltijos šalių oro policijos misijos įgaliojimus

NATO turi sukurti mechanizmą, kaip Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju vykdytų oro gynybą, sako Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai.
Fotosesija virš debesų – dvi dešimtys fotografų fiksavo naikintuvus iš atviro lėktuvo
Oro policijos naikintuvai / Alvydo Januševičiaus nuotr.

„Šiandien mes vykdome Baltijos šalių oro policiją ir nevykdome oro gynybos, todėl turi egzistuoti mechanizmas, pagal kurį Baltijos šalių oro policijos misija krizės metu pereitų prie oro gynybos“, – interviu BNS sakė Lietuvoje viešėjęs JAV ambasadorius NATO Douglas Lute.

Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Baltijos šalių oro policijos misija šiuo metu vykdoma iš Lietuvos ir Estijos – abejose šalyse budi po sąjungininkų kontingentą su keturiais naikintuvais.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, šiuo metu oro policijos misijos naikintuvų įsitraukimas į kovinius veiksmus karo atveju nėra reglamentuotas.

„Oro policijos misijos naikintuvai šiuo metu nėra įgalioti dalyvauti oro mūšiuose karo metu“, – BNS sakė generolas.

„Jeigu prasidėtų konvencinis karas, mes būtume labai suinteresuoti, kad kažkas perimtų Baltijos šalių oro erdvės kontrolę. Tai nauja kovinė operacija ir kol kas ji nėra suplanuota“, – pridūrė jis.

Kariuomenės vadas teigė, kad Lietuva siekia nustatyti aiškią tvarką, kada NATO oro policijos misijos naikintuvai galėtų kovos veiksmais drausminti šalies oro erdvės pažeidėjus taikos metu.

„Ar sunaikinti virš Lietuvos neteisėtai skrendantį naikintuvą, atskiromis taisyklėmis sprendžia kiekviena oro policijoje dalyvaujanti šalis. Mes norime aiškaus reglamentavimo, kaip elgtis oro policijos naikintuvams, kas duos įsakymą numušti lėktuvą“, – sakė J.V.Žukas.

Baltijos šalių oro policijos misija šiuo metu vykdoma iš Lietuvos ir Estijos – abejose šalyse budi po sąjungininkų kontingentą su keturiais naikintuvais. JAV ambasadorius D.Lute taip pat teigė, kad šių pajėgumų dydis gali keistis – dėl to bus sprendžiama artėjančiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

Po praėjusio NATO viršūnių susitikimo Velse Baltijos valstybėse ir dar keliose Rytų Europos šalyse buvo įkurtos mažos Aljanso vadavietės, pavadintos NATO pajėgų integravimo vienetais. Rytiniame NATO sparne taip pat padidintas tarptautinių pratybų ir į jas atvykstančių karių skaičius, į regioną siunčiama daugiau sąjungininkų karinių laivų. Reaguojant į Rusijos veiksmų Ukrainoje, buvo sustiprinta Baltijos šalių oro policijos misija, kurią iki tol vykdė vienas sąjungininkų kontingentas. Be to, Jungtinės Valstijos į kiekvieną Baltijos šalį atsiuntė po rotuojamą pėstininkų kuopą ir dislokavo kovinę techniką.

NATO šalių vadovų susitikimas Varšuvoje vyks šių metų liepą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius