Siūloma įtvirtinti, kad iš KAM skirtų valstybės biudžeto lėšų būtų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, lydinčių asmenų patirtos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos.
„Šiuo pakeitimu bus sudarytos galimybės grąžinti sužeistų karių maksimalų darbingumą (tinkamumą kario tarnybai) ir integraciją į visuomenę, kartu skatinama asmenų motyvacija stoti į karo tarnybą ir vykdyti pareigas didesnio pavojaus sąlygomis“, - teigia ministerija.
Taip pat ministerija siūlo užtikrinti, kad karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmokėtų valstybė. Be to, siekiama užtikrinti, kad vienkartinės kompensacijos, mokamos kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai, atitiktų kitų statutinių institucijų pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas tokio pobūdžio kompensacijas, bei nustatyti, kad kompensacijos mokamos ir tuo atveju, kai sveikatos sutrikdymą lėmė liga, o ne trauma.
Iki šiol žuvo du
Kaip pažymi KAM, šiuo metu profesinės karo tarnybą atliekantys kariai valstybės lėšomis yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų (įskaitant ir sužeidimų) visą tarnybos laikotarpį. Tarnybos metu sužeistiems ar žuvusiems kariams įstatymas numato papildomų kompensacijų mokėjimą, kurios skiriasi atsižvelgiant į sužeidimo pobūdį bei darbingumo lygį.
Be to, kariams iš ministerijai skiriamų asignavimų yra organizuojama sveikatinimo veikla, grįžusiems iš tarptautinių operacijų kariams ir jų šeimos nariams teikiamos psichologų konsultacijos ir reintgracijos paslaugos.
Nuo 2008 metų, kai pradėta vesti statistika, tarptautinėse operacijose sužeisti 25 Lietuvos kariai (įskaitant ir tuos, kurie buvo patyrę kontuzijas).
Tarptautinėse operacijose yra žuvę du Lietuvos kariai.
Įstatymuose įtvirtinta, kad tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis.
