Darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Avona“, už 13 mln. Lt įrengsianti modernų paieškos ir gelbėjimo postą, jau pradėjo paruošiamuosius darbus. Pagal projektą aviacinio statinio aukštis sieks 11 m, ilgis – apie 30 m. Jį ketinama dengti sidabrinės spalvos lakštais.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, šiuo metu įrenginėjami keliai, skirti privažiavimui į statybvietę, taip pat lygiagrečiai vyksta darbo projekto rengimas.
„Svarbu, jog iš dviejų greta esančių aerodromų liks vienas centralizuotas ir šiuolaikiškas aerodromas, o atlaisvinta žemė, kuri ilgą laiką buvo neišnaudojama, bus skirta miesto plėtrai. Naujasis gelbėjimo postas bus įrengtas pagal naujausius standartus, jis bus technologiškai pažangus ir pritaikytas atlikti gelbėjimo ir paieškos užduotis“, – teigė V. Abramavičius.
Ištuštėjusį sklypą naudos miesto plėtrai
Pasirenkant vietą naujajam postui, buvo atsižvelgta ir į atliktą poveikio aplinkai vertinimo studiją. Taip pat įvertinti miesto triukšmo žemėlapio duomenys. Paneigdami nepagrįstus gyventojų nuogąstavimus, specialistai pabrėžia, kad aplink aerodromo teritoriją didelių triukšmo lygio viršijimų nėra.
„Vyriausybės pasitarime buvo pasirašytas protokolinis susitarimas bei sutarta, jog būtų daug prasmingiau Karinių oro pajėgų aviacijos bazės gelbėjimo postą perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kur bus įrengta viena skraidymo zona. Taip pat Kaunui aktuali Fredos teritorija, kurią miestas galėtų panaudoti savo poreikiams: ar rekreaciniams tikslams, ar sporto objektams, ar net tam pačiam žemės grąžinimui teisėtiems savininkams.
Dabar, kuomet skolinimosi limitas savivaldybei yra padidintas, bus galima reikšmingiau prisidėti ne tik prie Panemunės tilto statybų, bet ir prie šio objekto. Be to, Karinės oro pajėgos atlieka ir civilinę funkciją: donorinių organų pergabenimą ir paieškų vykdymą“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Planuotas nuo 2009 m.
Pasak Kauno vadovo, sklypas Aukštoje Fredoje yra per didelis šiuo metu vykdomai veiklai, todėl vertinga miesto teritorija naudojama neefektyviai. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane šioje teritorijoje numatytos pramonės, komercinės ir visuomeninės paskirties teritorija.
„Manau, kad šie mainai bus naudingi tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir Kauno miesto savivaldybei. Iškėlus paieškos ir gelbėjimo postą į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, Kauno miestui atsilaisvins daugiau nei 30 hektarų žemės geroje strateginėje vietoje. Taip pat sumažės ir sraigtasparnių keliamas triukšmas miesto gyventojams.
Tą žemę savivaldybė galės panaudoti miestui reikalingiems poreikiams. Žinoma, Krašto apsaugos ministerijai taip pat bus naudinga turėti naują paieškos ir gelbėjimo bazę. Viską įvertinus matome, kad šie mainai naudingi ir krašto apsaugai ir Kauno miestui“, – teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Tai vienas iš darbų, kuriuo didžiuojuosi, jog kartu su Kauno meru, savivaldybe sutapo nuomonės dėl gelbėjimo posto perkėlimo. Išties Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia tokios didelės teritorijos, kurią dabar bus galima panaudoti Kauno miesto infrastruktūros plėtrai. Džiugu, jog Krašto apsaugos ministerija tęsia pradėtus darbus, šis projektas itin svarbus Kauno miestui“, – sake Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Kauno meras A. Kupčinskas dar 2009 metais kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl Antrojo gelbėjimo ir paieškos posto perkėlimo iš Aukštosios Fredos į netoliese esantį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą. Tuomet buvo akcentuojama, jog vykdant posto veiklą, sraigtasparnių skrydžiai vyksta bet kuriuo paros metu – tai sukelia Aleksoto gyventojų nepasitenkinimą.Tuometinė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia beveik 30 hektarų žemės sklypo, kuriame jis dabar įsikūręs.
2009 metais Kauno miesto taryba pritarė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrojo paieškos ir gelbėjimo posto perkėlimui iš Aukštosios Fredos į netoliese esančią S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritoriją.
Apie gelbėjimo postą
Šiuo metu du kariniai sraigtasparniai į žmonių gelbėjimo operacijas periodiškai kyla iš Fredos bei S. Dariaus ir S. Girėno aerodromų. Kaune įsikūręs paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.
