Kaip praneša portalas belvpo.com, remdamasis Rusijos dienraščių „Izvestija“, per tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos gynybos ministerija taupo išminuotojų sąskaita, o organizuojant poligono valymą nuo pavojingų sprogmenų, šiurkščiai pažeidžiamos visos armijoje galiojančios instrukcijos ir įsakymai.
Savo tyrimą atliko ir žmogaus teisių specialistai, apsilankę poligone. Jų manymu, sąlygos poligone yra siaubingos, o rizika, į kurią patenka jauni žmonės, taip pat jų žūtys – visiškai nepateisinama.
Tragedija pasikartojo
2013 m. pradžioje Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad utilizuojant sprogmenis šiame poligone šauktiniai daugiau nebedirbs. Visus darbus žadėta perduoti civiliams specialistams ir įmonėms, turinčioms atitinkamas licenzijas ir leidimus tokiam darbui. Sprendimas priimtas po to, kai 2012 m. rugpjūčio 23 d. iškraunant amunicijos atsargas nugriaudėjo galingas sprogimas. Žuvo šeši kariškiai, 12 buvo sužeista. Iš jų dar du vėliau mirė ligoninėje.
Karininkas užduotį vykdė tomis pajėgomis ir priemonėmis, kokias turėjo. Kai įvyko nelaimė, iš jo padarė atpirkimo ožį. O aukštesni viršininkai – kaip visada, ne prie ko. Teisme visi šauktiniai patvirtino, kad instruktažo poligone nebuvo.
Nepaisant skambių Gynybos ministerijos pareiškimų, 2013 m. rugsėjo tragedija pasikartojo. Vėl žuvo du šauktiniai.
Tyrimas parodė, kad šį kartą po sprogimo kraujuojantys šauktiniai buvo įkelti į sunkvežimį, kuriuo tiesiai per stepę, be jokio kelio, buvo vežami į ligoninę maždaug šimtą kilometrų. Į sanitarinį automobilį abu vaikinai buvo perkelti tik po pusantros valandos, ligoninės jie taip ir nepasiekė. Abu pakeliui mirė mirtinai nukraujavę.
Pažeistos visos įmanomos instrukcijos
Pagal armijoje galiojančias instrukcijas, išminuotojų grupėje būtinai turi būti ir gydytojas su būtiniausiais vaistais. Taip pat turi būti sanitarinis transportas, jei reiktų ką nors evakuoti į artimiausią ligoninę.
Rinkti minas, sviedinius bei bombas ir visą tai gabenti, kad būtų sunaikinta ne po vieną, o krūvoje – taip pat kategoriškai draudžiama. Draudžiama aptikus sprogmenį jį apskritai judinti, mėtyti ar daužyti. Nespėjus tą pačią dieną rasto sprogmens sunaikinti, prie jo turi būti palikta sargyba nuolatiniam budėjimui. Visos šios taisyklės buvo šiurkščiai pažeistos.
Pagal tyrėjų versiją, dėl įvykio kaltas tuo metu poligone buvęs leitenantas Viačeslavas Panikarovskis, jam buvo pateikti kaltinimai dėl aplaidumo. Pagal Rusijos įstatymus, leitenantas gali būti įkalintas iki septynerių metų. Iki šiol daugiau niekas iš aukštesnių vadų atsakomybėn nepatrauktas.
„Poligone visiems darbams tiesiogiai vadovavo leitenantas Kondratenko. Jis žodžiu įsakė – krauti į krūvas viską, ką rasime, – dabar prisimena leitenantas V.Panikarovskis. – Daugiau nieko iš aukštesnių karininkų poligone nebuvo, saugumo technikos instruktažo nebuvo, iš mūsų tik buvo reikalaujama viską daryti kuo greičiau. Aš tik vykdžiau aukštesnės vadovybės įsakymus.“
Vis dar dirba šauktiniai
Po sprogimo kraujuojantys šauktiniai buvo įkelti į sunkvežimį, kuriuo tiesiai per stepę buvo vežami į ligoninę maždaug šimtą kilometrų. Į sanitarinį automobilį abu vaikinai buvo perkelti tik po pusantros valandos, ligoninės jie taip ir nepasiekė. Abu pakeliui mirė mirtinai nukraujavę.
Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės vystymo tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento ekspertas Anatolijus Salinas, po nelaimės apsilankęs poligone, teigia, kad iki šiol išminavimo darbus atlieka šauktiniai. Tiesa, dabar tai jau vadinama „pasilikusios amunicijos valymo ir naikinimo darbais“. Tačiau iš esmės darbai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie buvo atliekama 2011 m., kai taip pat žuvo žmonės.
„Tai yra visiškai nenormalu, kad Gynybos ministerija taupo specialistų sąskaita, o jauni vaikinai žūsta, – piktinasi A.Salinas. – Dar iki paskutinės tragedijos mes inspektavome poligoną, o Gynybos ministerija dar pernai vasarą žadėjo ten nebesiųsti šauktinių. Tarsi ir vykdė savo pažadą, bet vėliau nuo sprogmenų nukentėjo keli vietos gyventojai, rinkę metalą. Gubernatorius kreipėsi į ministrą ir paprašė atsiųsti specialistų, kad šie galutiniai sunaikintų likusius sprogmenis. Atsiuntė išminavimo batalioną su tais pačiais šauktiniais, kuriems rugpjūtį buvo nurodyta atlikti darbus net neišdavus specialių apsauginių kostiumų. Ten nebuvo net medikų“.
Tame pačiame poligone yra nutikę ir daugiau nelaimių, kai kareiviai į ligonines buvo vežami sužaloti, tačiau gyvi.
Siūlė „išspręsti klausimus“
Dėl aštuonių kariškių mirties 2012 m. buvo nuteistas sprogmenų naikinimo kuopos vadas Romanas Riazancevas. Jam teismas skyrė 3,5 m.
„Situacija buvo tokia pati, kaip dabar su V.Panikarovskiu. Karininkas užduotį vykdė tomis pajėgomis ir priemonėmis, kokias turėjo. Kai įvyko nelaimė, iš jo padarė atpirkimo ožį. O aukštesni viršininkai, kaip visada – ne prie ko. Teisme visi šauktiniai patvirtino, kad instruktažo poligone nebuvo ir R.Riazancevas tik vykdė įsakymą“, – sako Kariuomenės ir civilių tarpusavio bendradarbiavimo centro atstovas Aleksandras Filimonovas.
Tuo tarpu pats V.Panikarovskis mano, kad byloje tik jis vienas kaltinamas ne atsitiktinai. Dar tyrimo pradžioje jam buvo siūloma „išspręsti visus klausimus ir problemas už pusę milijono“. Apie tai jis pranešė Federalinei saugumo tarnybai ir karinei prokuratūrai. Karininkas teigia turintis ir garso įrašus, tačiau iki šiol byloje jis tebėra vienintelis kaltinamasis.
„Matyt, kiti kažkaip susitarė ir dabar tik aš vienas kaltinamas“, – sako V.Panikarovskis.
Vietos gyventojai poligoną, kuriame nuolat žūsta šauktiniai, dėl daugybės nelaimių su sprogmenis, jau praminė „prakeiktu“.
