„Esama ženklų, kad Rusija ruošiasi surengti didelio masto karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose“, – ambasadorius Jurijus Klymenka sakė diplomatams per pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.
Rusijos karių ir prorusiškų vietos savigynos būrių judėjimas Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusai, buvo beveik netrikdomas, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento leidimą naudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje šalyje, kurioje vasario 22-ąją buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.
Rusijai aneksavus Krymą, Kijevo naujieji lyderiai ir jų sąjungininkai Vakarų šalyse dabar baiminasi, kad V.Putinas nusitaikė į Ukrainos rytinius regionus, kur taip pat gyvena daug rusų, tęsdamas savo kampaniją, kurios tikslas – „apginti“ tėvynainius kaimyninėje šalyje.
Pasak J.Klymenkos, Rusijos pajėgų telkimas prie Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo, rodo, kad planuojamas įsiveržimas. Diplomatas taip pat citavo nepatvirtintus pranešimus, kad rusų kariai minuoja tą teritoriją.
Pasak J.Klymenkos, Rusijos pajėgų telkimas prie Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo, rodo, kad planuojamas įsiveržimas. Diplomatas taip pat citavo nepatvirtintus pranešimus, kad rusų kariai minuoja tą teritoriją.
J.Klymenka pridūrė, kad Ukrainos saugumo tarnybos sulaikė asmenų, turinčių Rusijos saugumo tarnybos pažymėjimus, esą kursčiusių neramumus šalies rytinėje ir pietinėje dalyje.
Ambasadoriaus pareiškimą palaikė daugelis kitų ambasadorių, tačiau ginčijo vienas Rusijos diplomatas, kuris perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, teisinantį iki šiol Rusijos vykdytus veiksmus Ukrainos teritorijoje, įskaitant faktinę Krymo aneksiją.
Pirmoji nepradės prekybos karo
Ukraina pirmoji nepradės prekybos karo su Rusija ir tikisi, kad Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) išspręs bet kokius konfliktus, kuriuos inicijuotų Rusija, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius Ženevoje per spaudos konferenciją.
„Manau, kad jie neapsiribos karine intervencija. Prie jos jie pridės garsiuosius prekybos karus, kuriuos pradės su Ukraina. Jie turi didelę patirtį tame reikale“, - sakė Jurijus Klymenka.
Pasak jo, abi šalys yra priklausomos nuo tarpusavio prekybos ryšių, bet prekyba buvo tapusi Ukrainos ir Rusijos trinties tašku dar prieš Krymo krizę, dėl kurios abi šalys pastarosiomis savaitėmis atsidūrė ant karo slenksčio.
Rusija blokavo ukrainietiškų prekių importą praėjusį rugpjūtį, kai pradėjo daug laiko reikalaujantį krovinių iš Ukainos patikrinimą muitinėse, prisiminė ambasadorius.
Rusija blokavo ukrainietiškų prekių importą praėjusį rugpjūtį, kai pradėjo daug laiko reikalaujantį krovinių iš Ukainos patikrinimą muitinėse.
Abi šalys apsikeitė prekybos suvaržymais – Ukraina apribojo automobilių importą iš Rusijos, o Rusija atsakė tuo pačiu Ukrainoje pagamintiems šokolado ir stiklo gaminiams.
Praėjusią liepą Rusija paskelbė radusi kancerogeninių medžiagų Ukrainos kompanijos „Roshen“ konditerijos gaminiuose ir uždraudė jų importą. Ketvirtadienį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad Rusijos riaušių policija perėmė „Roshen“ gamyklą Rusijos Lipecko mieste.
Pasak J.Klymenkos, dabar Ukrainai labiau nei anksčiau svarbi jos narystė PPO ir ji pasinaudos pasaulinės organizacijos nuostatomis, kad apgintų savo nacionalinius interesus.
„Mes nuoširdžiai tikime šios organizacijos galimybėmis. Ir manome, kad ši organizacija ateityje mums padės surasti civilizuotą būdą prekybos konfliktams, visų pirma su Rusijos Federacija, išspręsti“, – pareiškė jis.
„Esame labai suinteresuoti turėti normalius prekybinius santykius su Rusija, mes siekiame išplėsti juos“, – sakė Jurijus Klymenka, nors pridūrė linkstąs manyti, jog Rusija apribos prekybą po Krymo aneksijos.
