Ši išvada peršasi analizuojant kasmetinę Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitą. 2013 metais žmonija karinėms reikmėms išleido 1 747 mlrd. dolerių. Tai yra 1,9 proc. mažiau nei prieš metus, vadinasi, šios išlaidos mažėja jau antri metai iš eilės. Pastarąjį kartą tiek gynybai buvo skiriama XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Dėl mažėjančių išlaidų gynybai labiausiai atsakingos yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kadangi jų skiriama pinigų suma sudaro net 37 proc. viso to, ką žmonija išleidžia gynybai.
Todėl bet kokie Pentagono biudžeto pokyčiai daro įtaką viso pasaulio išlaidų skalei. Baigdama karą Afganistane ir mažindama visą biudžetą Amerika 2013 metais gynybai išleido 7,8 proc. mažiau nei prieš metus, o tai yra 640 mlrd. dolerių.
2013 metais žmonija karinėms reikmėms išleido 1747 mlrd. dolerių. Tai yra 1,9 proc. mažiau nei prieš metus, vadinasi, šios išlaidos mažėja jau antri metai iš eilės.
JAV pėdomis seka ir kitos NATO valstybės. Beveik visos mažina išlaidas gynybai, o tai veda link to, kad Vakarų ir Vidurio Europa kartu paėmus gynybai išleido 2,4 proc. mažiau nei prieš metus. Per dešimtmetį šios išlaidos sumažėjo net 6,5 proc.
Iš bendro Europos konteksto labiausiai išsiskiria rytinė žemyno dalis, joje ryškiausia yra Rusija. Šioje šalyje išlaidos gynybai 2013 metais išaugo 5,3 proc., o per dešimtmetį – net 112 proc.
Rusija pirmą kartą nuo 2003 metų ginklavimuisi išleido didesnę dalį BVP nei JAV, tai yra 4,8 proc. Vis dėlto tikrosios sumos skiriasi dar labai stipriai – rusai gynybai skiria 90 mlrd. dolerių, JAV – 640 mlrd.
Tačiau Rusijos siekis stiprinti savo karines pajėgas matomas aiškiai. Pagal finansavimo didėjimą galima spręsti, kad rusai atsidūrė pirmojoje ginklavimosi eilėje.
Kitas rimtas JAV priešininkas yra Kinija, taip pat nesiliaujanti stiprinti savo ginkluotę. Pekinas 2013 metais kariuomenei skyrė 7,8 proc. daugiau lėšų nei 2012 m., tai yra apie 180 mlrd. dolerių. Kinai pirmauja tarp nuolat finansavimą gynybai didinančių šalių – nuo 2004 metų jis augo net 170 proc.
Pekinas 2013 metais kariuomenei skyrė 7,8 proc. daugiau lėšų nei 2012 m., tai yra apie 180 mlrd. dolerių. Kinai pirmauja tarp nuolat finansavimą gynybai didinančių šalių – nuo 2004 metų jis augo net 170 proc.
2013-ieji buvo įdomūs ir tuo, kad ketvirtojoje vietoje po JAV, Kinijos ir Rusijos pagal išlaidas ginklavimuisi atsidūrė Saudo Arabija, anksčiau užėmusi tik 7 vietą.
Ši šalis pasirašė keletą didelių sutarčių – pirks lėktuvus ir sraigtasparnius iš JAV, šarvuočius iš Vokietijos ir Kanados, modernius karo laivus iš Prancūzijos.
Saudo Arabija gynybai 2013 metais skyrė neįsivaizduojamą dalį savo pajamų – 9,3 proc. BVP. Daugiau atiduoda tik Omanas – net 10 proc.
Saudo Arabija viena pozicija žemiau nustūmė Didžiąją Britaniją, kuri ketvirtojoje vietoje atsidūrė pirmą kartą per visą savo istoriją. Ji gynybai išleido 67 mlrd. dolerių, o per pastarąjį dešimtmetį Saudos Arabijos karinės išlaidos auga taip pat drastiškai – net 118 proc.
Pirmajame penketuke išliko ir Prancūzija, išleidusi pernai gynybai 61,2 mlrd. dolerių. Čia skiriama suma išlieka stabili, kitaip nei Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ar Belgijoje, kur išlaidos gynybai nuo ekonominės krizės pradžios sumažėjo net apie 10 proc.
Iš NATO šalių Europoje gynybos biudžetus pastaraisiais metais iš esmės didina tik Vokietija ir Lenkija. Vokietijoje skiriama 1,4 proc. BVP (beveik 50 mlrd. dolerių), Lenkijoje – beveik 2 proc. BVP (apie 9,5 mlrd. dolerių).
