Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vladimiras Putinas pasiryžęs atsiplėšti dalį Ukrainos bet kokia kaina

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po NATO pajėgų Europoje vado Philipo Breedlove'o pareiškimo, kad Rusijos karinė technika yra Ukrainoje ir eilinio Kremliaus bandymo paneigti šią informaciją, Vakarų žiniasklaida vieningai sutaria, jog Vladimiras Putinas yra pasiryžęs žygiuoti į Ukrainą ir bandyti ją suskaldyti. Vakarai ilgą laiką rimtai nežiūrėjo į Maskvos keliamą grėsmę, nes buvo užsiėmę kova su islamistais ar Ebolos virusu. Kremlius jau ilgą laiką daro viską norėdamas atplėšti Donbasą nuo Ukrainos, o Vakarai visa tai pasyviai stebi.

Naujienų svetainės newrepublic.com teigimu, JAV šiuo metu yra per daug sutelkusios savo dėmesį į „Islamo valstybės“ džihadistų siautėjimą ir Ebolos viruso epidemiją, o ne vis labiau augančią įtampą Donbase. Tuo metu Maskva ruošiasi atviram karui su Kijevu, siekdama įgyvendinti Gruzijos scenarijų.

Pirmiausiai Rusija apginklavo separatistus, tuomet atsiuntė savo karius, kurie dar labiau padidino įtampą regione, o dabar Maskva pasiruošusi plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, rašo žurnalas „Forbes“.

Pirmiausiai Rusija apginklavo separatistus, tuomet atsiuntė savo karius, kurie dar labiau padidino įtampą regione, o dabar Maskva pasiruošusi plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, rašo žurnalas „Forbes“.

Leidinys „Business Week“ įvardija keturias galimas priežastis, kodėl V.Putinas yra pasiryžęs tolimesnei ekspansijai į Ukrainą. Pirmiausiai, provakarietiškų partijų sėkmė Ukrainos parlamento rinkimuose tapo antausiu Kremliui. Dabar V.Putinas nori žūtbūt pakirsti arba susilpninti šios vyriausybės veiklą.

Antra priežastimi ekspertai įvardija nepakankamai stiprią prorusiškų smogikų kontrolę užimtose teritorijose, kuri, Maskvos įsiveržimo atveju, būtų sustiprinta.

Trečia, norima sukurti sausumos koridorių iki kovo mėnesį okupuoto Krymo pusiasalio. Galiausiai, ketvirta priežastis siejama su Maskvos noru vėl pradėti kontroliuoti kai kuriuos jai nebelojalius separatistus Donbase.

Antradienį P.Breedlove'as sakė, kad NATO užfiksavo, kaip Rusijos tankai, artilerija ir kariai kirto Ukrainos sieną ir pateko į Donbasą. Jis pareiškė, kad tai yra Maskvos bandymas sukurti gyvybingą separatistinę valstybę. Be to, NATO pajėgų vadas teigė, kad Maskva į Krymą galbūt permetė ir savo taktinius branduolinius ginklus.

Anksčiau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pastebėjo dešimtis Donbaso kryptimi iš Rusijos vykstančių nepažymėtų karinių sunkvežimių. Rusijos gynybos ministerija šiuos kaltinimus atmetė.

Laikraštis „The Financial Times“ praneša, kad šiuo metu prie sienos su Ukraina yra dislokuota apie 6400 Rusijos karių bei labai moderni karinė technika.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimai, jog Rusijos oro pajėgos dalyvaus pratybose netoli Meksikos įlankos, rodo, kad Kremlius ir toliau sąmoningai aštrina santykius su Vakarais, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“. Toks Maskvos elgesys gali būti vertinamas tik kaip siekis atkurti Šaltojo karo laikus primenančią konfrontaciją.

Kitaip tariant, V.Putino noras suskaldyti Ukrainą yra stipresnis, negu Vakarų siekis ją gelbėti. „New Republic“ apžvalgininkai daro optimizmu netrykštančią išvadą, kad V.Putinas pasiims Donbasą.

Kalbėti apie tai, jog pastaruoju metu Rusija siunčia savo karius ir karinę techniką į Ukrainą ir griauna paliaubas būtų neteisinga, nes reikia pripažinti, kad jokių paliaubų niekada ir nebuvo, mano „New Republic“ apžvalgininkai. Jų teigimu, Vakarai nuolat kalbėjo apie neva įsigaliojusias paliaubas todėl, kad „pavargo“ nuo Ukrainos bet patys nesiruošia padėti šaliai, atsidūrusiai karo sūkuryje, ginklais.

Kitaip tariant, V.Putino noras suskaldyti Ukrainą yra stipresnis, negu Vakarų siekis ją gelbėti. „New Republic“ apžvalgininkai daro optimizmu netrykštančią išvadą, kad V.Putinas pasiims Donbasą.

Apie tai, kad dauguma politikos ekspertų mano, kad yra mažai tikėtinas branduolinio karo scenarijus, bet egzistuoja didelė tiesioginio Rusijos ir Ukrainos karo galimybė ir Baltijos šalių destabilizacijos tikimybė, rašo ir Italijos laikraštis „Corriere della Serra“.

Jeigu aljansas tinkamai neatsakytų į galimas provokacijas Baltijos šalyse, V.Putinas pasiektų didžiulę pergalę, kadangi NATO pasirodytų esantis popieriniu tigru.

Dabar, kuomet Rusijos ekonomika juda į dugną, o naftos kainos krenta, V.Putinas privalo veikti greitai, kad galėtų įvykdyti savo didžiulio masto ekspansionistinius planus.

Pasak žurnalo „Forbes“ apžvalgininko Meliko Kaylano, V.Putinas moka skaičiuoti laiką ir koordinuoti veiklą visame pasaulyje. Visai neseniai jis pasirašė susitarimą dėl Irano branduolinės infrastruktūros plėtros ir pagrasino Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad pastarasis liautųsi rėmęs Sirijos prezidento Basharo Al Assado nuvertimą. 

Maskva per pastaruosius dešimt metų sustiprino savo įtaką visame pasaulyje, kol Vakarai vykdė karą su islamistais.

Dabar, kuomet Rusijos ekonomika juda į dugną, o naftos kainos krenta, V.Putinas privalo veikti greitai, kad galėtų įvykdyti savo didžiulio masto ekspansionistinius planus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min