Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vienintelė NATO institucija Lietuvoje: ką veikia Energetinio saugumo kompetencijos centras?

NATO energetinio saugumo kompetencijos centro atidarymo ceremonija
Alfredo Pliadžio nuotr. / NATO energetinio saugumo kompetencijos centro emblema.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šie ekspertai dirba pačiame Vilniaus centre, Antakalnyje, tačiau apie juos žinome labai nedaug. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras – tai vienintelė Lietuvoje nuolat veikianti NATO institucija, kuri atlieka svarbią užduotį – rūpinasi galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso energetiniu saugumu.

Buvo suskaičiuota, kad per vieną amerikiečio karo dieną Antrajame pasauliniame kare buvo sudeginama apie 6 litrai degalų. Galima tik įsivaizduoti, kiek energetinių resursų buvo išnaudojama per visus ketverius konflikto metus aprūpinti visiems Amerikos kariams.

Sakysite, kad skaičius pranoktų mūsų suvokimo ribas. Tačiau tai yra tik lašas kanistre, jeigu palygintume su NATO vadovaujama ISAF operacija Afganistane. Per vieno kario dieną Centrinėje Azijoje sunaudojama nuo 80 iki 100 litrų degalų! O tam, kad į Afganistaną būtų atgabentas vienas litras, reikia sudeginti dar 4-5 litrus.

Norite dar? NATO šalies specialiųjų operacijų pajėgų karys su savimi gali nešiotis apie 8 kilogramus baterijų ir kitokių energijos šaltinių, kurie yra reikalingi atliekant užduotis.

Šie skaičiai rodo, kad energetika tapo labai svarbia karybos dalimi. Galinga kariuomenė privalo turėti ne tik naujų ginklų ir technologijų, bet ir modernų požiūrį į savo išteklius.

Skaičiai rodo, kad energetika tapo labai svarbia karybos dalimi. Galinga kariuomenė privalo turėti ne tik naujų ginklų ir technologijų, bet ir modernų požiūrį į savo išteklius.

Todėl NATO įkūrė Energetinio saugumo kompetencijos centrą, kuris veikia Lietuvoje, o jam vadovauja lietuvis pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Energetikas tapo karininku

„Jau tikrai nebegalvojau, kad kada nors grįšiu į energetikos sritį. Kad karyba ir energetika gali būti kažkaip susietos, tuo metu aš tikrai neįsivaizdavau“, – juokėsi pulkininkas G.Bagdonas, kai susitikome NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre, kuris įsikūręs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje. 

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gintaras Bagdonas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas pulkininkas Gintaras Bagdonas.

1991 metais G.Bagdonas baigė Kauno technologijų universiteto Energetikos fakultetą, įgijo inžinieriaus specialybę. Tačiau tuo metu mūsų šalis kovojo už nepriklausomybę, todėl tapo savanoriu. Tęsė karininko karjerą, kuri yra įspūdinga.

G.Bagdonas vadovavo Lietuvos ir Europos Sąjungos karinei žvalgybai. Vadovaudamas ES žvalgybos direktoratui prisidėjo prie karinės operacijos Čade planavimo.

„Buvau liudininkas, kaip ES šalys organizavo didelių kiekių degalų, tepalų, elektros generatorių nugabenimą į tokias vietas, kuriose niekada civilizuota būtybė nebuvo. Ir toks tiekimas turėjo būti užtikrinamas nuolat. Tai buvo didelė logistinė operacija, kurią reikėjo kruopščiai suplanuoti“, – pasakojo G.Bagdonas. Dabar tokios operacijos yra daugelio NATO šalių kasdienybė, todėl ir buvo sukurtas Energetinio saugumo kompetencijos centras.

Šią organizaciją prieš dvejus metus įkūrė Lietuva, Estija, Italija, Latvija, Prancūzija ir Turkija. Šių metų spalio mėnesį prisijungė Gruzija ir Jungtinė Karalystė. Artimiausiu metu turėtų prisijungti Amerika.

Energetinio saugumo kompetencijos centre dirba dvidešimt žmonių. Dauguma jų yra lietuviai.

Misija – didinti energetinį efektyvumą

Energetinio saugumo sąvoka mūsų šalyje visų pirma yra susijusi su Rusija – jeigu sugebėsime atsisakyti rusiškų dujų, elektros ir degalų, tai Kremliui bus labai sunku daryti įtaką Lietuvai. Tačiau NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre sprendžiami kitokie uždaviniai.

Visų pirma, tai – kritinės infrastruktūros apsauga. Ekspertai nustato grėsmes ir siūlo idėjas, kaip geriau apsaugoti strategiškai svarbius NATO energijos šaltinius ir jų tiekimą. Tarkime, degalų saugyklas, iš kurių aprūpinami Afganistano kariai. Arba elektros generatorius, kurie tampa gyvybiškais svarbiais per karines operacijas. Arba geriamo vandens telkinius ir tiekimo kelius. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai savižudžio sprogdintojo išpuolio vietoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Per 2005-2007 metus Afganistane žuvo apie 3 tūkst. karių, kurie saugojo energetinius išteklius.

Statistika rodo, kad nuo 2005 metų iki 2007 metų Afganistane žuvo apie 3 tūkst. karių, kurie saugojo energetinius išteklius arba lydėjo tiekimo kolonas.

„Būtų naivu tikėtis, kad kariškiai gali apsaugoti kiekvieną elektros stulpą ar kiekvieną degalų cisterną. Todėl ir sakome, kad mus domina ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsauga. Tos, kurios nenutrūkstamas funkcionavimas yra privalomas“, – sakė pulkininkas G.Bagdonas.

Tai nereiškia, kad NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro darbuotojai patys su ginklais stovės prie svarbių objektų. Ekspertų darbas – prisidėti identifikuojant grėsmes ir pasiūlyti idėjas, kaip reikia saugoti svarbius energijos šaltinius, tobulinti apsaugos procedūras.

Pavyzdžiui, spalio mėnesį Vilniuje įvyko vadinamosios stalo pratybos, per kurias NATO šalių jėgos struktūrų atstovai turėjo spręsti sudėtingas situacijas, susijusias su kritinės infrastruktūros apsauga. Dalyvavo ne tik karininkai, bet ir vidaus reikalų sistemos padaliniai, ir įvairių sričių civiliai ekspertai, kurie būtų atsakingi už strateginių objektų apsaugą. Tarkime, Viešojo saugumo tarnyba.

Organizatorių nuotr./Stalo pratybos, per kurias NATO jėgos struktūrų atstovai bandė spręsti situacijas, susijusias su energetikos šaltinių apsauga.
Organizatorių nuotr./Stalo pratybos, per kurias NATO jėgos struktūrų atstovai bandė spręsti situacijas, susijusias su energetikos šaltinių apsauga.

Tankų tiek pat, degalų – mažiau

Vienas sudėtingiausių NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro uždavinių yra didinti energetikos išteklių panaudojimo efektyvumą. Tai sudėtinga užduotis, nes reikia rasti būdą sutaupyti, bet nemažinti karinių pajėgumų. Kitaip tariant, per mūšį tankų turi būti tiek, kiek reikia, tačiau degalų turi būti sudeginama mažiau.

„Mes negalime atsisakyti kažkokių tikslų ar pajėgų, kad sutaupytume energijos. Jokiu būdu! NATO nebūtų galingiausias pasaulyje aljansas, jei pradėtume taupyti savo tikslų sąskaita. Turime rasti būdų sutaupyti, tačiau išlikti tokiais pat galingais, o gal net galingesniais“, – pasakojo pulkininkas G.Bagdonas. 

Mes negalime atsisakyti kažkokių tikslų ar pajėgų, kad sutaupytume energijos. Jokiu būdu! NATO nebūtų galingiausias pasaulyje aljansas, jei pradėtume taupyti savo tikslų sąskaita, – sakė pulkininkas G.Bagdonas. 

Todėl Energetinio saugumo kompetencijos centro specialistai siekia, kad NATO karininkai, operacijų planuotojai ir sprendimų priėmėjai, ant žemėlapio dėliodami karines lygtis, prisimintų ir energetikos dėmenį.

„Viskas prasideda ne nuo pažangių technologijų kūrimo ir diegimo. Viskas prasideda nuo to, kad operacijų planuotojai ir sprendimų priėmėjai pradeda galvoti apie energetinių resursų taupymą, nemažinant operacinių pajėgumų“, – sakė pulkininkas G.Bagdonas. 

Tai reiškia, kad planuodami karinę operaciją, karininkai turi pagalvoti ir apie tai, kokią kuro rūšį naudoti būtų efektyviausia – dyzeliną, žibalą, biokurą ar kitą. Arba, kaip apsirūpinti elektra – vežtis generatorius ar saulės baterijas.

Todėl Energetinio saugumo kompetencijos centras turi pakeisti ir kultūrinę aplinką, karių požiūrį į energetiką – pasiekti, kad NATO karininkai suprastų energetikos reikšmę kare ir tai taptų savaime suprantamu dalyku planuojant operacijas.

Modernizuos Lietuvos batalioną

Vienas iš būdų, kaip galima pasiekti tokių kultūrinių pokyčių, – Energetikos saugumo kompetencijų centras kas dvejus metus rengs tarptautines konferencijas-parodas, kuriose bus pristatomos naujos energetinio saugumo ir efektyvumo srities idėjos ir technologijos, skatinamas jų pritaikymas kariniame sektoriuje. 

Pirmoji tokia konferencija „Energetinių inovacijų pritaikymas karyboje“ (IESMA) vyks lapkričio 12-13 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre.

„Mūsų tikslas yra sujungti kariškius, politikus, pramonės atstovus ir akademinį pasaulį. Iki šiol nebuvo tokių NATO renginių, todėl mes užimame šią rinką (šypsojosi, – aut. past.). Tikimės, kad IESMA taps pagrindiniu renginiu, pristatančiu energetines inovacijas karyboje.

Tuo pačiu metu skatiname modernių technologijų atsiradimą, nes karyba, drįstu teigti, yra ta sritis, kuri daro įtaką ir modernių technologijų atsiradimui civilių gyvenime“, – kalbėjo pulkininkas. 

Planuojama vieną Lietuvos kariuomenės batalioną aprūpinti modernia įranga, susijusia su energetiniu efektyvumu. Nuo saulės kolektorių iki inovatyvių šilumos šaltinių.

Dar vienas projektas, kurį kitais metais įgyvendins analitikai, – planuojama vieną Lietuvos kariuomenės batalioną aprūpinti modernia įranga, susijusia su energetiniu efektyvumu. Nuo saulės kolektorių iki inovatyvių šilumos šaltinių.

„Iš dalies, tai galima pavadinti eksperimentu, per kurį praktikoje išbandysime savo idėjas“, – aiškino NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius pulkininkas G.Bagdonas.

Jis pabrėžė, kad kariuomenė privalo nuolat atsinaujinti ir naudoti modernias technologijas. Požiūris į energetinį saugumą ir efektyvumą yra vienas iš požymių, kad karinė jėga nestovi vietoje ir keičiasi.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min